Bmj svorio metimas pagyvenusiems žmonėms, Prietarų galia, Bmj svorio metimas senyvo amžiaus

Pa­žan­gos bū­tų ga­li­ma su­lauk­ti, jei bū­tų at­ras­tas nau­jas svei­kų ląs­te­lių šal­ti­nis. JAV gydytojai vis dažniau išrašo elektroninius receptus, kurie ne tik pritraukia 27 milijardus skirtų elektroninių įrašų įdiegimui skirtas finansines lėšas, bet ir apsaugo pacientus nuo vaistų perdozavimo ar nepageidaujamos skirtingų vaistų sąveikos. Nors vyriausybinės programos ir bandė keisti visuomenės nuomonę apie psichinę sveikata ir ligas, tačiau pasikeitė tik supratimas apie šias ligas, jų kilmę ir patologinius pakitimus, bet ne tolerancija. Tyrimai ro­do, kad vis la­biau ti­kė­ti­na iš­gy­dy­ti dia­be­tą pa­nau­do­jant žmo­gaus emb­rio­ni­nes ląs­teles. Skubantiems Partneriai Kiek moterų indukuoja savaiminį persileidimą?

Aukšta­sis moks­las ir dia­be­tu ser­gan­tys stu­den­tai Pa­va­sa­ris — abi­tu­rien­tams ir jų tė­vams gal­vos skaus­mas — kur sto­ti, ko­kią moks­lo įstai­gą pa­si­rink­ti?

Sto­jant į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mą vie­tą — kon­ku­ren­ci­ja, psi­cho­lo­gi­nė įtam­pa, sto­jant į mo­ka­mą vie­tą ra­my­bės ne­duo­da ki­tos min­tys — ko­kio­mis lė­šo­mis pa­deng­ti moks­lo kai­ną, ką da­ry­ti, neturint pajamų šal­ti­nio?

Di­de­lis pa­si­rin­ki­mas, daug klau­si­mų — kur, kaip, ką da­ryti? Sie­kiant at­sa­ky­ti į vi­sus rū­pi­mus klau­si­mus ir iš­girs­ti ki­tų nuo­mo­nę, šių me­tų ba­lan­džio 1 d. Ja­me abi­tu­rien­tai ir jau­nes­ni klu­bo na­riai bu­vo su­pa­žin­din­ti su ki­tų, jau stu­di­juo­jan­čių na­rių pa­tir­ti­mi, ga­li­my­bė­mis ir ky­lan­čių pro­ble­mų spren­di­mo būdais.

Klau­si­mai, į ku­riuos at­sa­ki­nė­jo stu­den­tai: 1. Ko­dėl pa­si­rin­kai šią moks­lo įstai­gą? Ar moks­las jo­je ati­tin­ka ta­vo lū­kes­čius? Ar re­ko­men­duo­tum ki­tiems stu­di­juo­ti ta­vo pa­si­rink­tą spe­cia­ly­bę ir moks­lo įstai­gą?

Ar tau, kaip ser­gan­čiam dia­be­tu, bu­vo su­teik­ta pa­galba? Ar bu­vo su­teik­ta ko­kia nors in­for­ma­ci­ja apie to­kiems stu­den­tams tei­kia­mą pa­ra­mą jei ne, iš kur su­ži­nojai?

1. Cwiczenia na riebalų deginimas
2. Aukšta­sis moks­las ir dia­be­tu ser­gan­tys stu­den­tai Pa­va­sa­ris — abi­tu­rien­tams ir jų tė­vams gal­vos skaus­mas — kur sto­ti, ko­kią moks­lo įstai­gą pa­si­rink­ti?

Ar bu­vo taip, kad dėl in­for­ma­ci­jos sto­kos ne­pa­nau­do­jai ko­kios nors ga­li­my­bės? Ko­kie ta­vo at­ei­ties pla­nai? Su­si­rin­ki­me sa­vo pa­tir­ti­mi pa­si­da­li­jo be­veik 10 stu­di­juo­jan­čių ir jau moks­lą bai­gu­sių na­rių. Pri­sta­ty­ti bu­vo tiek ko­le­gi­jos, tiek Vil­niaus uni­ver­si­te­tai, taip pat įvai­rios spe­cia­ly­bės — psi­cho­lo­gi­ja, pro­gra­ma­vi­mas, re­kla­ma, ge­og­ra­fi­ja, ver­slas ir ki­tos.

Dau­gu­ma dia­be­tu ser­gan­čių stu­den­tų nu­ro­dė, jog pa­si­rin­ko mo­ka­mą moks­lą dėl įvai­rių ir kiek­vie­nas skir­tin­gų prie­žas­čių, kal­bė­jo apie stu­di­juo­jant pa­tir­tus pri­va­lu­mus bei trū­ku­mus, apie sa­vo pla­nus ir ga­li­my­bes įsi­dar­bin­ti.

Da­lis stu­den­tų su­de­ri­na stu­di­jas ir dar­bą, ki­tiems ten­ka dė­ti dau­giau pa­stan­gų. Su­si­rin­ki­me ap­tar­tos skir­tin­gos eg­za­mi­nų bei ki­tos stre­si­nės si­tu­a­ci­jos. Kalbant lėšų klau­si­mais, pa­aiš­kė­jo, jog ne vi­si stu­den­tai ži­no apie pa­pil­do­mą valstybės pa­ra­mą, ku­ri pa­leng­vi­na mo­ky­mą ir su­tei­kia dau­giau ga­li­my­bių to­bu­lė­ti, įgy­ti nau­jų žinių.

Be abe­jo, pa­grin­di­nė pa­gal­ba mo­kan­tiems už moks­lą stu­den­tams yra vals­ty­bės pa­ra­ma. Re­mian­tis LRV nu­ta­ri­mu Nr. Fi­nan­si­nė pa­gal­ba tei­kia­ma neat­si­žvel­giant į kūno lieknėjimo procedūros, ku­rią stu­di­jų for­mą pa­si­rin­ko ne­įga­lu­sis.

Ne­įga­lie­siems tei­kia­mos šios fi­nan­si­nės pa­gal­bos prie­monės: » spe­cia­lie­siems po­rei­kiams ten­kin­ti — 50 pro­cen­tų vals­ty­bi­nės so­cia­li­nio drau­di­mo ba­zi­nės pen­si­jos dy­džio tiks­li­nė iš­mo­ka kas mė­ne­sį šiuo me­tu Lt ; » stu­di­juo­jan­tie­siems vals­ty­bi­nė­se aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se iš da­lies LR vals­ty­bės biu­dže­to lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­mo­se ar­ba ne­fi­nan­suo­ja­mo­se vie­to­se — 3,2 LR Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­to mi­ni­ma­laus gy­ve­ni­mo ly­gio dy­džio tiks­li­nė iš­mo­ka už kiek­vie­ną se­mest­rą stu­di­jų iš­lai­doms iš da­lies kom­pen­suo­ti.

Vi­sais klau­si­mais rei­kia kreip­tis į įstai­gos ad­mi­nist­ra­ci­ją. Jei stu­den­tas per 10 die­nų nuo stu­di­jų me­tų pra­džios, kaip rei­ka­lau­ja nu­ta­ri­mas, ne­spė­jo ar­ba pa­mir­šo su­tvar­ky­ti do­ku­men­tus, — ne­rei­kia per­gy­ven­ti.

Tai svar­bu pa­da­ry­ti iki se­mest­ro pa­bai­gos — už ei­na­mą­jį stu­di­jų se­mest­rą jam bus kom­pen­suo­ja­ma fi­nan­si­nė pa­gal­ba. Kai ku­riems stu­den­tams, ku­rie mo­ko­si mo­ka­mai, ši su­ma ir grą­ži­na­ma mo­kes­čio da­lis su­da­ro vi­są stu­di­jų kai­ną. Pa­gal Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo to­liau — GPMĮ 21 straips­nio nuo­sta­tas, nuo­la­ti­nis Lie­tu­vos gy­ven­to­jas iš sa­vo me­ti­nių ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų ga­li at­si­im­ti per mo­kes­ti­nį lai­ko­tar­pį mo­kes­ti­nis lai­ko­tar­pis — ka­len­do­ri­niai me­tai su­mo­kė­tas ri­bo­ja­mo dy­džio su­mas už stu­di­jas ku­rias bai­gus įgy­ja­mas aukš­ta­sis iš­si­la­vi­ni­mas.

Ge­rai be­si­mo­kan­tys ne­įga­lie­ji dar gau­na ir vals­ty­bi­nes ar var­di­nes sti­pen­di­jas, kaip ir ki­ti.

Su­si­rin­ki­me ap­tar­tos stu­di­jų ir sta­žuo­čių ga­li­my­bės už­sie­ny­je, ta­čiau jo­mis kol kas yra pa­si­nau­do­ję vos ke­li klu­bo na­riai. Iš su­si­rin­ki­mo da­ly­vių šia ga­li­my­be kol kas pa­si­nau­do­jo tik vie­na mer­gi­na.

Vyks­tan­tiems stu­di­juo­ti į už­sie­nį pa­gal šią pro­gra­mą vi­suo­se uni­ver­si­te­tuo­se bei ko­le­gi­jo­se ski­ria­mos sti­pen­di­jos, ta­čiau pa­pras­tai jų ne­už­ten­ka dia­be­tu ser­gan­tie­siems. Dėl to Švie­ti­mo mai­nų pa­ra­mos fon­das www.

Bmj svorio metimas senyvo amžiaus

Pa­pil­do­mos sti­pen­di­jos ne­įga­lie­siems tu­ri bū­ti su­pla­nuo­tos ins­ti­tu­ci­jos mo­bi­lu­mo pa­raiš­ko­je, ku­rią rei­kia pa­teik­ti iki ko­vo mėn. Stu­di­juo­ti už­sie­ny­je ga­li­ma ir pa­gal ki­tas, pa­čių aukš­tų­jų moks­lo įstai­gų siū­lo­mas pro­gra­mas. Ta­čiau daž­niau­siai ap­ta­riant šias ga­li­my­bes ky­la fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mas, nes ne vi­sos ins­ti­tu­ci­jos ga­li su­teik­ti sti­pen­di­jas stu­di­juo­jan­tiesiems pa­gal ki­tas, ne ERASMUS, su­tar­tis.

Yra daug įvai­rių fon­dų, ta­čiau ga­li­my­bė ras­ti fi­nan­sa­vi­mą pri­klau­so nuo pa­čių stu­den­tų. Gal­būt at­ei­ty­je ir dia­be­to aso­cia­ci­ja ga­lės su­kur­ti to­kią fi­nan­sa­vi­mo sis­te­mą ge­rai be­si­mo­kan­tiems stu­den­tams, ku­rie bū­tų ska­ti­na­mi to­bu­lin­tis, įgau­ti dau­giau pa­tir­ties ir kon­ku­ruo­ti su ki­tais ben­druo­me­nės na­riais, bū­ti pa­vyz­džiu jau­nes­niems dia­be­tu ser­gan­tiems vai­kams, įti­kin­ti ki­tus, jog svar­bu mo­ky­tis.

Tai­gi lin­ki­me mū­sų abi­tu­rien­tams sėk­min­gai įsto­ti ten, kur jie sva­jo­ja, ge­rai mo­ky­tis, nau­do­tis vi­so­mis tei­kia­mo­mis ga­li­my­bė­mis, su­si­kur­ti kū­ry­bin­gą gy­ve­ni­mą, siek­ti kar­je­ros. Je­ka­te­ri­na Ja­re­ma Vil­niaus m.

LPOAT pa­sie­kė, kad bu­vo pa­keis­tas LR svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mas ir pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vas yra įtrauk­tas į Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­bą. LPOAT tu­ri ne­eta­ti­nį eks­per­tą LR Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­te, na­rius Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Ko­le­gi­jo­je, Pa­cien­tų svei­ka­tai pa­da­ry­tos ža­los nu­sta­ty­mo ko­mi­si­jo­je, Svei­ka­tos prie­žiū­ros ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo — m.

LPOAT, kaip veiks­min­gai pa­cien­tų la­bui dir­ban­ti or­ga­ni­za­ci­ja, pri­pa­žin­ta tarp­tau­ti­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se. Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­ba, įre­gist­ruo­ta m.

LPOAT vie­ni­ja or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rio­se yra per 18 tūkst. LPOAT m. LPOAT pir­mi­nin­kė iš­rink­ta šio fo­ru­mo val­dy­bos na­re. Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­ba, ben­dra­dar­biau­da­ma su vi­suo­me­ni­nė­mis ir vals­ty­bi­nė­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, pa­de­da spręs­ti pa­cien­tų ap­rū­pi­ni­mo me­di­ka­men­tais, gy­dy­mo, psi­cho­lo­gi­nes ir so­cia­li­nės adap­ta­ci­jos pro­ble­mas.

Džiau­gia­mės, kad su pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jo­mis ma­lo­niai ben­dra­dar­biau­ja Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos va­do­vai ir spe­cia­lis­tai, kei­čia­ma­si abi­pu­siš­kai ver­tin­ga in­for­ma­ci­ja. Ly­gi­nant su ki­to­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­li­mis, dar daž­nai pa­si­tai­ko ne­pa­tei­si­na­mų pa­slau­gų ko­ky­bės ir tei­kia­mo gy­dy­mo skir­tu­mų. Pa­grin­di­nė bė­da yra tai, kad ne vi­si žmo­nės tu­ri ly­gia­tei­sę ga­li­my­bę gau­ti gy­dy­mą lai­ku.

Žmo­nės ne­gau­na pa­ti­ki­mos in­for­ma­ci­jos apie tei­kia­mas pa­slau­gas, ski­ria­mus bmj svorio metimas pagyvenusiems žmonėms, prie­žiū­rą, re­a­bi­li­ta­ci­ją ir pa­gal­bos prie­mo­nes. Trūks­ta psi­cho­lo­gi­nės, so­cia­li­nės ir ap­lin­kos pa­ra­mos, pa­de­dan­čios pa­cien­tui gy­dy­tis ir sveik­ti. Daž­niau­siai nė­ra bū­ti­no pa­si­ti­kė­ji­mą ke­lian­čio dia­lo­go tarp pa­cien­to ir me­di­ci­nos spe­cia­lis­to. Žmo­nėms at­mes­ti­nai pa­aiš­ki­na­ma, jog svei­ka­tos ap­sau­gai trūks­ta lė­šų, to­dėl ne­rei­kią ti­kė­tis ir ko­ky­biš­kų pa­slau­gų.

Pa­cien­tus var­gi­na ei­lės prie gy­dy­to­jų ka­bi­ne­tų, dau­giau jiems rei­kia pri­mo­kė­ti už vais­tus, li­go­ni­nė­se daž­nai ten­ka pirk­ti vais­tus pa­tiems.

Ypač ra­jo­nų žmo­nėms ne­įma­no­ma lai­ku pa­tek­ti pas spe­cia­lis­tus, blo­gas re­a­bi­li­ta­ci­nio gy­dy­mo pri­ei­na­mu­mas lė­ti­nė­mis li­go­mis ser­gan­tie­siems. Nors me­di­kų at­ly­gi­ni­mai kiek di­din­ti, ta­čiau vis dar pa­si­gen­da­ma jų dė­me­sio pa­cien­tui.

Kar­tais žmo­gui sun­kiai su­pran­ta­ma, jog trūks­ta spe­cia­lis­tų, bmj svorio metimas pagyvenusiems žmonėms di­de­li jų dar­bo krū­viai, la­bai trum­pas vi­zi­to lai­kas, pil­do­ma daug do­ku­men­ta­ci­jos. Nors tei­si­niais ak­tais at­ro­do ir už­tik­ri­na­ma ge­ra svei­ka­tos prie­žiū­ra, ta­čiau re­a­ly­bė­je ne vi­sa­da jų pai­so­ma.

Dar daž­nai trūks­ta me­di­kų at­sa­ko­my­bės už su­teik­tų pa­slau­gų ko­ky­bę, krei­piant pa­cien­tų dė­me­sį vien tik į ne­pa­kan­ka­mą fi­nan­sa­vi­mą.

Mi­nė­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros trū­ku­mai blo­gi­na dau­gy­bės ša­lies pa­cien­tų gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, ne­pri­klau­so­mai nuo to, kuo žmo­gus ser­ga ar ko­kia yra jo būk­lė.

Ta­čiau, ne­žiū­rint vi­sų tų ne­sklan­du­mų, ma­lo­nu pa­žy­mė­ti, kad m. Pra­dė­tos teik­ti slau­gos pa­slau­gos na­muo­se, im­ta kom­pen­suo­ti už pa­lia­ty­vi­ą­ją pa­gal­bą. Iš­plės­tos am­bu­la­to­ri­nės spe­cia­li­zuo­tos pa­slau­gos, pa­di­din­tas ir pa­ko­re­guo­tas die­nos chi­rur­gi­jos są­ly­go­mis tei­kia­mų pa­slau­gų są­ra­šas, nu­sta­ty­tos jų kai­nos, pra­plės­tas bran­gių­jų ty­ri­mų ir pro­ce­dū­rų bmj svorio metimas pagyvenusiems žmonėms nau­jo­mis pa­slau­go­mis.

Ge­ri­nant tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­bę, bu­vo pa­reng­ti ir pa­tvir­tin­ti am­bu­la­to­ri­nių der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gi­jos, gast­ro­en­te­ro­lo­gi­jos, of­tal­mo­lo­gi­jos pa­slau­gų tei­ki­mo rei­ka­la­vi­mai. Ska­ti­na­ma teik­ti pri­ori­te­ti­nes pa­slau­gas, tam tiks­lui iš­ple­čiant ir pa­ko­re­guo­jant die­nos chi­rur­gi­jos są­ly­go­mis tei­kia­mų pa­slau­gų są­ra­šą ir šių pa­slau­gų kai­nas.

Taip pat di­dė­jo dar­bo už­mo­kes­tis me­di­kams. Pa­to­bu­lin­ta li­go­nių at­ran­ka ir siun­ti­mo tvar­ka me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos pa­slau­goms. Ple­čia­mos pri­ori­te­ti­nės vai­kų me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ir am­bu­la­to­ri­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos pa­slaugos. Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­ba kar­tu su Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mu sie­kia, kad bū­tų su­da­ry­ta ly­gia­tei­sė ga­li­my­bė kiek­vie­nam pa­cien­tui lai­ku bmj svorio metimas pagyvenusiems žmonėms pa­ti­ki­mą, fak­ti­nę diag­no­zę, gau­ti gy­dy­mą ir pa­ra­mą; kad bū­tų ski­ria­ma dau­giau in­for­ma­ci­jos ir iš­tek­lių tam, jog pa­cien­tai kar­tu su gy­dy­to­jais ga­lė­tų spręs­ti, kaip tin­ka­mai gy­dy­tis; kad pa­cien­tų bal­sas bū­tų iš­girs­tas Briu­se­ly­je ir vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je, tai­gi ir Lie­tu­vo­je.

Bmj svorio metimas pagyvenusiems žmonėms žmo­gus iš­moks­ta at­sa­kin­giau ver­tin­ti gy­ve­ni­mą, įgy­ja ne­įkai­no­ja­mų ži­nių, kaip įveik­ti sa­vo ne­ga­lią ar li­gą.

Kuo skiriasi svorio metimas nuo riebalų deginimo

Jis tu­ri ži­no­ti, ko­kios svei­ka­tos pa­slau­gos tei­kia­mos, ko­kia svei­ka­tos sis­te­ma eg­zis­tuo­ja. To­kiu bū­du for­muo­ja­ma uni­ka­li pa­cien­to nuo­mo­nė apie tai, kas svei­ka­tos sri­ty­je to­bu­lin­ti­na — tai yra nuo­mo­nė pa­ties pa­cien­to, ku­riam mes at­sto­vau­ja­me. Jei bus reiš­kia­ma ši pa­cien­to pa­tir­ti­mi pa­grįs­ta nuo­mo­nė, ji to­bu­lins svei­ka­tos po­li­ti­ką ir už­tik­rins, kad gy­dy­mas bū­tų orien­tuo­tas į pa­cien­tą.

Vi­da Au­gus­ti­nie­nė Bmj svorio metimas pagyvenusiems žmonėms pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo val­dy­bos na­rė Kaip prarasti riebalus nuo klubų Ka­mie­ni­nės ląs­te­lės dia­be­tui gy­dy­ti Skep­tiš­kai žiū­ri­ma į lū­kes­čius, kad ka­mie­ni­nės ląs­te­lės pa­dės iš­gy­dy­ti dia­be­tą, ypač kai apie tai kal­ba­ma jau de­šimt­me­čius.

Šia­me straips­ny­je tei­gia­ma, jog vis dėl­to ka­mie­ni­nės ląs­te­lės yra la­bai reikš­min­gos ir jų bio­lo­gi­ja bū­tų pa­lan­ki sie­kiant gy­dy­ti dia­be­tą. Ta­čiau vis dar sun­ku pa­sa­ky­ti, ka­da bus ras­tas šios li­gos iš­gy­dy­mo bū­das. Straips­nio au­to­rius pa­sa­ko­ja apie dia­be­to nau­jau­sio gy­dy­mo pa­sie­ki­mus ir li­go­nių pa­svei­ki­mo per­spek­ty­vą.

Hi­perg­li­ke­mi­jos prie­žas­tis yra aiš­ki — be­ta ląs­te­lių sto­ka. Šios ląs­te­lės I ti­po dia­be­tu ser­gan­čio­jo or­ga­niz­me ne­ga­mi­na in­su­li­no. Dau­ge­lis stu­di­jų įro­do, kad hi­per­gli­ke­mi­ja pa­žei­džia nėra riebalų nuostolių hgh, inks­tus ir ner­vus, su­ke­lia kom­pli­ka­ci­jas, ku­rios yra bū­din­giau­sios I ti­po dia­be­tu ser­gan­tie­siems.

Ga­li­ma vil­tin­gai teig­ti, kad, at­ra­dus bū­dą ska­tin­ti be­ta ląs­te­lių in­su­li­no ga­my­bą, bū­tų už­kirs­tas ke­lias li­gos pro­gre­sa­vi­mui. Yra ma­žai ži­nių apie be­ta ląs­te­lių trū­ku­mą ir ne­veik­lu­mą II ti­po dia­be­tu ser­gan­tie­siems.

• Prarasti riebius juosmens klubus
• Bmj svorio metimas senyvo amžiaus Temos, straipsniai, įmonės
• Skubantiems Partneriai Kiek moterų indukuoja savaiminį persileidimą?
• Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis "Diabetas" Nr

Pa­grin­di­nis da­ly­kas, ma­ži­nan­tis in­su­li­no jaut­ru­mą, yra šių žmo­nių nu­tu­ki­mas ir fi­zi­nės veik­los sto­ka. Tai ir są­ly­go­ja li­gos rai­dą. Vis dėl­to kar­tais be­ta ląs­te­lės ga­mi­na in­su­li­ną, ta­čiau jo ne­pa­kan­ka.

Dėl to su­ser­ga­ma dia­be­tu. La­biau­siai ti­kė­ti­na, jog dia­be­tu su­sirgs tie žmo­nės, ku­rių be­ta ląs­te­lės ga­mi­na per ma­žai in­su­li­no ir šių ląs­te­lių ma­sę su­da­ro tik proc. To­kiu at­ve­ju gy­dy­mas in­su­li­nu bus toks pat veiks­min­gas, ma­ži­nant gliu­ko­zės krau­jy­je, kaip ka­sos per­so­di­ni­mas. Lai­ku su­ak­ty­vi­nus be­ta ląs­te­les, ga­li­ma iš­veng­ti dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų. Transp­lan­ta­ci­jos bū­du at­sta­čius žmo­gaus be­ta ląs­te­les, bū­tų įveik­tas I ti­po dia­be­tas: su­si­nor­ma­li­zuo­tų krau­jo gliu­ko­zė ir ne­be­rei­kė­tų in­su­li­no te­ra­pi­jos.

Ta­čiau priemonė bū­tų veiks­min­ga tik brianna svorio kritimas mė­ne­sius ar me­tus. Vė­liau ląs­te­lių izo­lia­ci­jos pro­ce­sas vėl su­trauk­tų jas į sa­le­les ir ka­sa vėl ne­be­pa­jėg­tų nor­ma­liai veik­ti. Pa­žan­gos bū­tų ga­li­ma su­lauk­ti, jei bū­tų at­ras­tas nau­jas svei­kų ląs­te­lių šal­ti­nis.

Yra daug transp­lan­ta­ci­jai po­ten­cia­lių in­su­li­ną ga­mi­nan­čių ląs­te­lių. Ka­mie­ni­nės ląs­te­lės yra vie­nos iš per­spek­ty­viau­sių. Daug dir­ba­ma ieš­kant, kaip bū­tų ga­li­ma pa­da­ry­ti jų sker­si­nį per­so­di­ni­mą kse­not­ransp­lan­ta­ci­ją. Ta­čiau šis me­to­das gąs­di­na dėl su ap­sau­ga su­si­ju­sių bar­je­rų.