Numesti svorio stribas

Į laukus išeidavom visi - net su mažiausiais vaikais. Pakely pasivijau kaimynes Launikienę ir abi Kirkienes - senąją ir jos marčią Julę. Gaidelis, Broniaus žmona ir mes su broliu perone laukėme traukinio. Vėliau toje vietoje pasodinom daugiametę gėlę - raudoną avižėlę. Prasidėjo kruvinos grumtynės: stribas Steponas Belanaška ir jo sūnus, taip pat Steponas, abu su kirviais, milicijos aktyvistas Marašinskas su automatu puolė beginklius, atėjusius pasiduoti, patikėjusius tarybų valdžios paskelbta amnestija.

Vos antrą kartą užėjus rusams ir apylinkėj atsiradus miškiniams, eigulį užpuolė Kavarsko NKVD-istai su stribais ir reikalavo išdavinėti miškinius, jų slėptuves. Ne kartą jis buvo šaukiamas į Kavarską, laikomas uždarytas. Jam grasino, kankino, sukinėjo rankas. Nepakeldamas tąsymų ir kankinimų, pasižadėjo vykdyti pareigūnų nurodymus. Apie tai pasakė mums visiems tik sugrįžęs, bet patikino, kad išdaviku niekada nebus.

Tvirtai nusprendė nusišauti, kad dėl jo nenukentėtų šeima. Mes šokom atkalbinėti - visi juk tada tikėjo, kad rusai ilgai nesilaikys, ateis amerikonai, išvaduos, ir viskas bus gerai. Taigi Bronius mūsų paklausė ir išėjo į mišką, tapo partizanu. Į namus nepareidavo, kad niekas nepamatytų, neliestų šeimos. Jie laikėsi toliau nuo namų. Vis dėlto žmona su penkiais vaikais, berods, metais buvo išvežta į Sibirą.

Vežė juos kaip stovi - be drabužių, be maisto, net duonos tuo metu neturėjo, nes tešla ką tik buvo užmaišyta. Kelionėje nedavė valgyti, tik vandeniu girdė. Kai išlaipino, vienas vaikelis buvo vos gyvas - tik kaulai ir oda. Visi klykė, prašė valgyti. Tremtyje šeima labai vargo. Vakare sugrįžusi iš darbo motina palubėje pakabindavo gabalėlį duonos. Visi vaikai, negavę valgyti, nusiverkę užmigdavo, tik mažojo dvejų metų Vytuko niekaip nenutildydavo: tol rėkdavo, kol motina numesti svorio stribas gabalėlio duonos.

Netrukus po to, kai išvežė jo šeimą, žuvo ir partizanas Bronius Kacevičius. Prisimenu, tada buvo labai šalta. Jo kūnas gulėjo numestas Kavarsko turgavietėje. Per jį stribai ir kareiviai važinėjo sunkvežimiais ir rogėmis.

Pervažiuos per kojas - sustiręs kūnas stačias atsistoja. Taip ir smaginosi, kol visai sutraiškė kaulus. Kavarskietė Veronika Sudeikytė žinojo, kur stribai B. Kacevičių užkasė. Po daugelio metų parodė jo kapavietę, ir šeima savo žmogų slapta palaidojo Kavarsko kapinėse.

Tremtis Anelei su vaikais buvo baisi, šalta ir alkana.

Krinta likimai, deginantys - BERNARDAS BRAZDŽIONIS POEZIJOS PILNATIS

Kaime, kur gyveno sesuo, dvi tokios daugiavaikės šeimos šitaip vargo. Nebegalėdamos žiūrėti į beviltiškai peralkusius vaikus, jos susitarusios slaptai paėmė iš kolchozo tvarto veršelį ir papjovė vaikams. Tačiau buvo sučiuptos ir nuteistos kalėti. Tris mažiausius Anelės vaikus paėmė į vaikų namus, o du vyresniuosius paliko dirbti kolchozuose. Kai motina grįžo, visus vaikus jai leido pasiimti.

KAIP NEPAMIRŠTI

Ir vėl alkanų vaikų verksmas, vos tik prasiveria durys. Motina, pati alkana, iš nevilties griebia skudurą ir tvoja jiems per galvas, o paskui verkia.

Kaip numesti svorio? Badavimas 2 diena. Prasidėjo drama. Kas su manim darėsi. Palūžau?

Kaip tada skaudėjo širdį Kaip sunku buvo jas padalyti peralkusiems vaikams Sykį iš begalinės nevilties sesuo keikė savo vyrą, kad tai per jį šeimai teko tokios baisios kančios. Po daugelio tremties metų paaugo vaikai. Dirbo, mokėsi, gyventi tapo lengviau.

Kuklios dienos Gal aš per daug klausinėju, gal neįmanoma iki paskutinio siūlelio apnuoginti sielą, tačiau tai labai svarbu Prisimink, mokytojau, kokia tai buvo diena, kai tu atsisveikinai su vaikyste. Gal tai buvo - ieji?

Anelė ištekėjo antrą kartą. Trys vaikai, sukūrę šeimas, anksti mirė Numesti svorio stribas. Grįžo Anelė su vienu sūnumi. Numesti svorio stribas parvažiavo duktė.

Tik grįžusių į namus neįleido, nes valdžia juos buvo pardavusi. Sesuo įsidarbino kolūkyje, tačiau buvo labai paliegusi, sirgo širdies liga. Dažnai gulėdavo ligoninėje. Kartą, leidžiant vaistus, jai užkrėtė kraują.

Iškilo didžiulis pūlinys, kraujas pradėjo virsti vandeniu. Mirė Anelė didelėse kančiose, lyg per visą gyvenimą dar per mažai būtų kentėjusi Iki tol apie jo likimą nieko nežinojau - dingo ir tiek. Kai vyrą suėmė, niekur nedirbau, gyvenau su mama ir seserimi.

Neleidę nieko pasiimti, net kąsnio praryti, išsivedė. Uždarė stribyne dabartinėje ligoninėje.

KAIP NEPAMIRŠTI...

Man išėjus, mama su seseria sukrovė į maišus mano drabužius, įdėjo šiek tiek maisto, pinigų. Po to stribai atvažiavo į namus, susimetė maišus, bet man jų neatnešė. Rytojaus rytą pašaukė į kabinetą ir pasakė, kad veš į Ukmergę.

Atnešė maišus.

Ką valgo vienuoliai? Visas meniu. Geriausias būdas numesti svorio

Kai kurie jau buvo pusiau iškraustyti. Viršininkas atskaičiavo kažkiek pinigų - kas žino, kiek iš namų buvo įdėta, kiek jis norėjo, tiek davė. Pristatė į milicijos būstinę. Rytą atsidūriau Ukmergės kalėjime. Uždarė vienutėje ir vieną išlaikė visą mėnesį. Čia susibičiuliavau su bendro likimo drauge biržiete Vanda Vitkevičiene.

Prieš Naujuosius metus jau dardėjome į Rytus. Tremtiniai keliavo viename vagone su kaliniais, daugiausia kriminaliniais nusikaltėliais, kurie kaip išmanydami engė numesti svorio stribas.

MP kovoti su riebalų degintojas, Kreatino prostatitas

Kelionė užtruko ilgai. Stovėjome keturiuose persiuntimo punktuose. Kamerose mus užpuldavo kalinės plėšikės, draskydavo maišus, atiminėdavo maistą, drabužius. Apniko ir utėlės. Kai prižiūrėtoja varydavo į vagonus, prie būrio prijungdavo vyrus.

Tie peiliais perrėždavo maišus, ieškodami maisto. Persiuntimo punktų kalėjimai būdavo baisūs: sienose numesti svorio stribas skylės, pro jas landžiodavo vyrai pas moteris arba tos pas juos. Ilgiausiai laikė Čeliabinsko kalėjime. Paskui atvežė į Tiumenę. Kažkiek dienų buvome kalėjime, po to prieplaukoje laukėme paskutinio tais metais laivo. Plaukti buvo pavojinga. Didelės lytys daužė laivo šonus.

Tris paras plaukėme Irtyšium iki Tobolsko. Prieplaukoje gyvenom kelias dienas. Čia išsirengėm iki nuogumo ir purtėm utėles. Iš prieplaukos nuvežė į miliciją. Sutvarkė dokumentus ir pasakė, kad kiekvieną savaitę privalom registruotis. Su drauge prašėmės, kad leistų dirbti ligoninėje.

MP puolimas riebalų degintojas

Atvykęs jos ūkvedys iš pradžių dvejojo, paskui priėmė. Rytojaus dieną išvarė į darbą. Kelias dienas pjovėm malkas, paskui dirbom skalbykloje. Darbas buvo labai sunkus. Vėliau paskyrė slauge į chirurginį skyrių. Lietuviai dirbti įpratę, todėl buvom giriamos. Mumis pasitikėjo, dažnai gaudavom padėkos ir garbės raštus.

Vietinės apsileidėlės dėl to mums pavydėjo, sakė, kad mus reikia išvežti dar toliau. Gydytojai mus užtardavo, girdavo. Slauge dirbau iki galo už rublių senais pinigais per mėnesį. Teko visą laiką kęsti badą. Duonos norma - gramų. Tą svorio metimas punjabi bagh gabalėlį iš karto suvalgydavom.

Kitų prekių krautuvėse nebuvo, nebent keletą bulvių turguje nusipirkdavom. Tas bulves, būdavo, sutarkuoji ir be jokių priedų praskiedusi verdi putrą.