Svorio pilies kalnas
Dėl to buvo nuspręsta juos pašalinti. Bokštas, kiek matyti vizualiai, yra stabilus, tačiau norint įsitikinti reikėtų preciziškai stebėti svyravimus. Skuodžio, sukalibruotas pagal kalno stebėjimo sistemos duomenis, jo rezultatai dėl pietrytinio šlaito nusėdimo atitiko anksčiau patvirtintus duomenis.
Gedimino pilies kalnas – tarsi gyvas organizmas
Vėliau buvo pripažinta, kad šlaitas yra avarinės būklės. Buvo imtasi iniciatyvos, ieškoma lėšų tvarkymui, jų buvo rasta, šiuo metu jas valdo Nacionalinis muziejus. Jis pašalino nušliaužusį gruntą, atliko įvairių tyrimų.
Įspėja dėl nuošliaužų Pasak universiteto docento Šarūno Skuodžio, nuošliaužų formavimąsi parodo — metais atlikti tyrimai, o labiausiai nerimą geologams ir archeologams kelia tai, kad jau beveik metus nevykdyti jokie tvarkybos darbai. Ekspertas pabrėžia, kad apie Gedimino kalno tvarkymo darbus itin svarbu kalbėti įpusėjus rudeniui ir artėjant lietingajam sezonui, nes didžiausia nuošliaužų tikimybė kyla rudenį, kai lyja keletą savaičių iš eilės, taip pat žiemą tirpstant sniegui. Pasak Š.
Darbo grupė sprendė, kokių priemonių reikėtų imtis, kad Gedimino kalno padėtis pasitaisytų. Vienas iš būdų — apsodinti kalno šlaitus.
Legenda[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Aukštutinės pilies atsiradimą pasakoja legenda. Vieną kartą kunigaikštis Gediminas išvykęs medžioti apsistojo Šventaragio slėnyje.
Užmigęs susapnavo nuostabų sapną — ant kalno Neries ir Vilnios upės santakoje stovi didžiulis geležinis vilkas ir staugia taip, lyg staugtų šimtas vilkų. Nubudęs kunigaikštis Gediminas klausė savo žynio Lizdeikos, ką sapnas galėtų reikšti. Skuodžio, keli pateikti modeliavimo rezultatai parodė didelę nuošliaužų formavimosi riziką. Įtraukti net ir tokie objektai, kaip funikulieriaus pamatai, šaltinėlis rytiniame kalno šlaite, tuneliai ir gruntas, kuriuo užpildytos tunelių ertmės.
- Gedimino pilis – Vikipedija
- Algirdo Kaušpėdo idėja Vilniuje atgaivinti Aukštutinę pilį nebus įgyvendinta, jeigu kalno šlaitai ir toliau grius.
- Gedimino kalno būklė - ekstremali: gali būti naujų nuošliaužų 62 A.
- Gedimino pilies kalnas — tarsi gyvas organizmas Gedimino pilies kalno būklė pastaruoju metu kėlė diskusijų audrą tiek tarp valstybinių institucijų, tiek ir tarp miestiečių.
- Gedimino kalnas sparčiai griūva, o atkurtos pilies neišlaikytų
- Aukų kalnas | Trakų ir Vilniaus rajonai
- Gedimino pilies kalnas – tarsi gyvas organizmas - dti.lt
Taip pat — pėsčiųjų pakilimo takas, atraminės sienos vakarinėje ir šiaurinėje Gedimino kalno dalyje su aplink esančiais statiniais bei jų liekanomis. Kalnas — tarsi žmogus Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vedėjas Vidas Mikulėnas atskleidė, kad tokių objektų kaip Gedimino kalnas būklė nuolat kinta, todėl šiuos pokyčius reikia atidžiai stebėti.
Tuomet tirti rytiniai kalno šlaitai. Nuosėdžiai šlaituose ir deformacijos buvo baigtos tirti m.
Pasak V. Mikulėno, kai kurie kalno pokyčiai, pavyzdžiui, didelės nuošliaužos, yra ypač nepageidaujami reiškiniai. Tai yra tam tikra geležinė armatūra, kuri gręžiama į šlaitą. Kadangi Lietuvoje tokios sistemos negaminamos, o patentuoti įrenginiai brangūs, muziejaus darbuotojai pasiūlė paprastesnę sistemą, ją virinant. Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojai jau norėjo pradėti darbus, tačiau nesuspėjo — nušliuožė dirvožemis.
Aukų kalnas
Dainininkas ir architektas A. Kaušpėdas užsidegė Vilniuje atkurti Aukštutinę pilį. Kalvos šlaitų aukštis ir statumas — svarbus piliakalnio neprieinamumo požymis. Papildoma pilies apsauga buvo užtikrinama natūralias gamtines kliūtis įtvirtinant žmonių supiltais pylimais ar iškastais grioviais.
Kopimas į apie 17 metrų aukščio stataus Aukų kalno viršūnę gali būti nemenkas iššūkis. Laimei, šiandien užlipti į piliakalnį ir pasigrožėti nuo jo atsiveriančiu vaizdu galima pietvakariniame šlaite įrengtais laiptais. Įsidėmėtina, kad Lietuvoje dabar sunku rasti savo pradinę išorinę išvaizdą išlaikiusį piliakalnį.
Galbūt net pabandyti įsivaizduoti nemažą šarvų ir ginklų svorį, apsunkinantį riterio pečius. Juk jie sverdavo nuo kelių iki 40 kilogramų!