Svorio netekimas bebrų apygarda pa,

Anksčiau būdavo taip: jeigu jaunikis ir jaunoji mirdavo iki tuoktuvių, santuokos apeigos vis tiek būdavo atliekamos. Partizanai jo netoli griovyje gulini skreb, bet tie pabgo apaudyti, praleido. Vilimas buvo auli brio vadas. Krekenavos valsiuje buvo daug skreb ir kareivi. Laimut yg darb atliko neturdama n 18 met, vliau suimta ir kaljo Vorkutoje 2os plytins lageryje.

Su dar negimusiomis mergaitėmis, gimusiomis ir­ gi, būdavo žiauriai susidorojama. Įsakas tapo papročiu. Už­ augę vienišiai jaunuoliai irgi nenorėdavo daugiau negu vieno vaiko. Šalyje pasikeitė lyčių balansas. Kinijoje pilna įvairaus amžiaus vyrų. Moterį sutiksi rečiau. Susikūrė terpė, kurio­ je minghun paprotys išplito per kelias provincijas, pasiekė miestus ir net komunistų partijos narius. Netikiu į jokį dievą nei popiežių. Bet negaliu leisti, kad mano sūnaus dvasia amžinai būtų vieniša.

Kinijoje tikina­ ma, esą nevedę nepasieks in ir jang harmonijos. Kinai tiki, jog laimę žmogus gali rasti tik šeimoje. Viengungiai laikomi likimo nuskriaustaisiais. Tačiau net labai ryžtingi chunveibinų puolimai nesugebėjo pakeisti tradicijos, o kai represijos baigėsi, ritualas pasklido dar plačiau. Kadangi moterų Kinijoje mažiau, jos yra geidžia­ mas objektas.

Tą pačios supranta ir kelia vis didesnius reika­ lavimus. Nemažai vyrų žino, jog negalės išsiskirti iš kitų ir užkariauti moters širdį.

Minghun jiems - vienintelė išeitis. Papročiai ir iš jų išaugę ritualai keičiasi. Kinai per pas­ taruosius porą šimtmečių išgyveno tiek sukrėtimų ir rimtų pasikeitimų, kad joks rėtis neišlaikytų: vergovė ir pusiau ver­ govė, baudžiava, pora stichinių revoliucijų, japonų okupacija svorio netekimas bebrų apygarda pa nesibaigiantis karas su Japonija, pilietinis karas su Čang Kaiši valdžia, komunistinė diktatūra su diktatoriaus kvailys­ tėmis, svorio netekimas bebrų apygarda pa didesnėmis negu Rusijoje, galų gale komunizmas panaikinamas, paliekant jį tik vėliavoje ir himnuose.

Natū­ ralu, kad kaimų valstiečių ir apskričių gyventojų troškimas būdavo kaip nors išlikti gyvam. Kaip nors prasimaitinti. Kadangi verslumas įgimtas daugeliui kinų, jis suvešėjo ir minghun tradicijoje.

Mergaičių kainos pakilo. Dabar joms gali pavykti gimti ir net sulaukti pilnametystės. Kai paklausa didelė, o pasiūla ribota, neišvengiamai atsiranda juodoji rinka ir tarpininkų.

Kinijoje atsirado specialistų, kurie gali ieškoti ir pristatyti pa­ laikus moters, atitinkančios visus minghun reikalavimus. Jie pasiruošę atkasti šviežiai supiltą kapą, jeigu moteriškė mirė netekėjusi. Didžiausią paklausą turi neseniai palaidotos jau­ nos dailios merginos. Pasitaikė atvejų, kai palaikai būdavo vagiami iš morgo. Neturtinga kinų šeima tiek vargiai uždirbs per dvejus metus.

Tai pagimdė dar vieną siaubingą nusikaltimo formą - nužudyti merginą nieko nelaukiant. Tas sakinys gali būti ištartas ir namie, ypač moterims girdint. Vedybas Kaukaze rengia šeima, dažniausiai neklausdama būsimos nuotakos nuomonės.

Indijoje vedybos irgi šeimos reikalas, bet tenai tikslas yra parinkti, kad jaunieji tiktų vie­ nas kitam, kad susidraugautų. Tik po to - vedybos. Kaukaze irgi yra europietiškai krikščioniškų valstybių, Armėnijoje ir Sakartvele tvarka kita. Sakartvele šeimos reikalais užsiima moterys. Jie net išrinko moterį prezidente.

Buvo atvejų, kad dukras tranky­ davo į sieną. Labiausiai kliūdavo motinai. Išmušė jai visus priekinius dantis. Didvyrikai uvo daug narsi partizan. Pasakoja Rgtymas: " m.

Partizan buvo 10, o moni, ir kariuomens gana daug. Mis vyko apie por valand, kol mes nuo j atsiplme. Tada uvo 5 kareiviai, o ms vienas. Tai- arno brolis Jonas Sluka. Didiausias mis vyko m. Buvome nuygiav susitikim su aibo briu. Apsinakvojome mike, palapinse. Apie 8 valand prane, kad arja labai didel kareivi grandin. Tuoj numme palapines ir pa siruome miui, nes jau buvo girdti rusikos komandos.

Mums vado vavo Starkus-Mont. Jis dav komand isidstyti. Turjome keturis kulkosvaidius: tris rusikus "degteriovus" ir ekoslovakik "bruno". Prisileidome rusus visai arti ir atidengme, Montei sukomandavus, ugn. Tai pirmas atvejis, kai rusai nespjo n iauti. Tik pratisai maisi j riksmai, keiksmai ir komandos. Po ugnies pradjome trauktis. Traukiantis patekome kit pasal.

Vl vyko arus mis, ir antr kart atitrukome nuo persekiojimo. O perei nant kvartalin linij, netekome dar dviej kovotoj.

T pai dien turjo kautynes ir aibo brys, kuris neteko dviej kovotoj. O i rus kariuomens per tas kautynes uvo apie 80 moni. Tikslios datos neprisimenu, bet tai buvo apie m. Anks tyv ryt, dar buvo tamsu, bet jau brko, mes, Antanas Galuveikis-Skirmantas, Balys ukauskas-Princas, Juozas Gailiuis ir a, Rgtymas, at jome prie imoni girios Sedeik kaim. Patekome pasal. Kai prad jo leisti raketas, viskas matsi kaip dien.

Mus atkirto nuo miko ir pradjo 41 spausti prie ventosios ups. Ten ir susikovme. Gailiuis su Princu sur izikavo plaukti per ventj, nors vandens daug ir jis buvo altas. Mudu su Skirmantu pasinaudoj tamsa, prasiverme imoni giri. Kiek ka reivi uvo - nesuinojome.

Du kartus buvome um Troknus. Pirmakart m. Visi skrebai isislapst ir n neband ukabinti. Antr kart umme Troknus vl pavakare tais paiais metais. Tada uvo vienas parlizanas, bet skrebus suvijome banyios rs ir, pastat kulkosvaid, neleidome i ten ieiti. Kiti tuo tarpu sunaikino valsiaus popierius, prievoli sraus isineme.

Vytauto apygardos Dmo brys daugiausia veik apie Andrionik, iapus Anyki. Jie ateidavo Algimanto ribas, imoni giri. Brio vadas Antanas Bagoinas-Dmas uvo m. Kartu su juo uvo Justinas Puodinas-Garsas. Povilas Gumbinas-uolas uvo m. Rubiki svorio netekimas bebrų apygarda pa. Pats Tigras mgdavo vaikioti dviese su Joneliu i Umn kaimo, slapyvardiu Tzas.

Nemgdavo sdti bunkeryje, o iemos metu lankydavosi sody bose. Du kartus buvo svorio netekimas bebrų apygarda pa gyvas.

Vien kart pabgo, o suimtas antr kart mir lageryje. Kai ugirdo audym, atskubjo ir Papili rinkim apylinks apsauga. Tigro vyrai maskuodamiesi pasitrauk mik, o skrebai susiaud tarp savs ir du nukirto, kol isiaikino, kad patys apsiioplino.

Partizan Vyio apygarda apm Panevio ir dal Ukmergs apskrii. Tai buvo kovinga apygarda. Be to, ji pasiymjo labai grieta drausme, net buvo atvej, kad u girtavim partizan bausdavo mirties bausme. Vyio apygardai vadovavo Lietuvos kariuomens pstinink leitenantas Danielius Vaitelis-Briedis, kovotoj gerbiamas ir mylimas, bet grietas vadas. Jam m. Algimanto apygardai priklaus aliosios girios rinktin. Jie stengdavosi padti monms kuo galdami: ienauti, nuimti derli ir kita.

Kiti kovojo apie Raguv. Po jo ties - Vladas Drsutis, uvs m.

Jie bazavosi Papojaus mike. J palaikus ikasme Panevyje Tulpi kvartale ir per laidojome partizan kapines m. Jam pastatytas paminklas Naujamiesio kapinse. Apie Krekenav veik ir Var nakalnio brys. Eimuliki-Aag mikuose iaurs vakarus nuo Spiraki vyko didels kautyns, kuriose uvo apie 72 partizanus, o rus buvo paklota gana daug. Tose kautynse uv beveik visi palaidoti Pa nevio rajono Dragoni kaimo kapinse, iskyrus tik tuos, kuriuos arti mieji pasivog ir palaidojo prie savo artimj.

Tose kautynse uvo k tik ventintas kunigas Povilas Blynas. Tai buvo vienos didiausi kauty44 ni Panevio rajone. Tuo laiku apie Pualot, alij giri ir kitus Pasvalio rajono mikus siaut generolo Vetrovo divizija. Partizanai, ivengdami didesni susid rim, trauksi Jakubavo, Eimulikio ir Aag mik link. Ypa daug partizan susikoncentravo Eimulikio mike. Persekiotoj ivarginti partizanai nuo j atsipl organizavo Eimulikio mike tris stovyklas, ir kovo 27 d.

Matyt, neap sieita be idavysts. Penkt valand ryto partizanus apsupo ir, paalin sargybas, netiktai upuol stovyklose ramiai mieganius. Gerai, kad kakas pastebjo, kad aplink jau rusai, ir suriko: "Vyrai, u ginkl! Pirmj puo lim, su dideliais nuostoliais pavyko atremti. Pasinaudojus kovos per trauka, partizanai organizavo iedin gynyb, net isikas apkasus. Vis dien rusai puol, ir arios kautyns tssi iki nakties. Pasinaudodami vakaro sutema, partizanai svorio netekimas bebrų apygarda pa Jakubavos miku Pakruojo link.

Po vilas Blynas su vyr daliniu jau buvo prasiver i apsupties, bet pagauti kautyni kario, puol padti dar likusiems apsuptyje ir garbingai uvo.

LAISVĖS KOVŲ

Maryt Tutinait-Pundien i Dragoni kaimo partizan ryinink Laimut rytojaus dien po kautyni ijo mik iekoti savo brolio Povilo. Surado j su kitais 18 vyr, numestus ant miko kvartalins linijos. Pasinaudodama tuo, kad arti nebuvo skreb ir rus kareivi, nes kariuo men persekiojo tuos partizanus, kurie isiver i apsupimo, nutemp savo brol al ir pakio po akomis. Vliau, pasimusi arkl, brol parsi ve klojim, paarvojo ir palaidojo Spiraki kapinse, savo eimos ka pe.

Ir tik po Atgimino ant paminklo amino pavard. Laimut yg darb atliko neturdama n 18 met, vliau suimta ir kaljo Vorkutoje 2os plytins lageryje.

I viso 76 mons. Dauguma ilsisi ukasti be karst Dragoni kapinaitse, kurias m. Jau ruduo, bet saulut, kaip sakoma, eme ridinja. Paeme draiksi voratinkliai, pilni laukai 45 moni. Vieni bulves kas, pavlavusieji m derli, ve klojimus ja vus, kiti ar laukus.

Netoli Upyts, vir Papojaus miko, staiga pasirod lktuvas, moni vadinamas "kukurzniku". Pasisukiojo, pasisukiojo ir nuskrido. O pasirodo, kad i lktuvo stebjo Papojaus mik. Vos lktu vas nusileido aerodrom, ankst ryt, kit dien miko link patrauk vora main, piln ginkluot enkavedist.

Kariuomen apsupo i vis pusi t mik, kur sodyboje ramiai ilsjosi Vyio apygardos majoro Petro Janukeviiaus-Tvo brio partizanai. Vieni miegojo, kiti ra, treti tais suplyusius drabuius, ilsjosi. Ankst ryt, vienu metu prapliumpa i svorio netekimas bebrų apygarda pa ginkl viai, krenta nukauti ir sueisti vyrai, prasideda nelygus mis, kur, inoma, laimi kareiviai, nors ir j krenta daug. Mis vyko apie valand. Dalis partizan pabgo, bet deimt i atuoniolikos nuda savo krauju miko uogienojus ir samanas.

Karei viai dar ilgai mediojo pavienius partizanus, nir juos vijosi, bet pa sprukusi i apsupties nebepavijo. I pykio nuov visai nekalt einant per lauk Ulin kaimo gyventoj Antan Bebinsk, kaimo batsiuv, ku ris ir partizanams sutaisydavo batus. Bolevikiniai mogudiai nuautus vienuolika vyr nuve Panev ir numet prie saugumo, o po keli dien ukas lauke u miesto, kur vliau usistat Tulpi kvartalas.

Vyio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Briedis gim m. Vadokli vls. Gelai k. Jo tvai nusipirko Pagiriuose Anilia vo dvarelyje 4 ha ems. Danielius baig tos vidurin mokykl, stojo Kdaini kultrtechnikos mokykl, bet jam ten nepatiko. U met j met ir stojo karo mokykl, kuri baig m. Tai buvo oji karinink laida ir priepaskutin Nepriklausomoje Veido riebalų degintojas. Bolevikams okupavus krat, m. Kai ileido, kareiviai j iki vart ne ant rank.

I to matyti, kad karininkas buvo pavaldini mylimas. Vaitel pradjo per- 46 Jonas Baltunikas-Vienuolis Raguvos partizan brio, o nuo m. Draugams padedant, jis perjo sien Vokietij ir aktyviai veik Lietuvos labui. Prasidjus karui su bolevikais, Danielius gro su specialiu daliniu saugoti tilt ir gamykl, kad traukdamiesi bolevi kai neisprogdint.

Vliau stojo Plechaviiaus armij. Kai vokieiai norjo pasisti front, jiems pasiprieino ir pasitrauk i armijos. Vo kieiams traukiantis, gavo ginkl, juos kaup partizaninei kovai su bolevi kais, slp Pagiri mikuose. Vos ujus rusams, organizavo partizanin pasiprieinim. Dar besimokydamas karo mokykloje ir dirbdamas finans patarju, susipaino su Markuliu, kuris vliau buvo uverbuotas saugumo ir jam buvo duota uduotis sunaikinti partizaninio judjimo vadovyb.

Lieka klausimas, ar Vaitelis svorio netekimas bebrų apygarda pa, kad Markulis provokatorius, kai is pa sil padaryti jam dokumentus ir legalizuotis? Net perspjus Vaitel nepatikjo. O kad Markulis-Erelis idavikas, vliau ir jis sitikino. Tik gaila, kad nepavyko jo likviduoti. Gudrus buvo. Dl Markulio Vaitelio monai ir vaikams teko patirti didiules kanias.

Aretuojant jo mon, dalyvavo skrebas Janaviius, kuris visaip tyiojosi i Vaitelio monos, mu j ir apspjaud. Janaviius ir dabar gyvena Pa nevyje. Vaitelis buvo vienas i drausmingiausi vad.

Taiau nepaisant grietu mo, partizanai riebalų nuostolių sutrikimai myljo ir gerb. Jis nesitaikst su girtuokliais ir drausms paeidjais, bausdavo net mirties bausme, o ypa tuos, kurie prisideng partizan vardu plikavo. Vaitelio mona, ikentjusi skreb patyias ir didiules Sibiro kanias, pasiligojusi gyvena Panevyje. Apie Naujamiest ir Krekenav veik Trimito brys.

Tai buvo gerai ginkluotas ir kovingas brys, didel dmes skyrs partizaninei spaudai. J bryje buvo poetas, kuris raydavo gerus eilraius. Brio vadas desantininkas Ipolitas Lukoeviius-Baublys uvo m. Pavaduoto ju buvo Vincas Grinkus-Karinas. Partizanai Stasys Kulikauskas-Putinas uvo m. Brys dalyvavo daugelyje kautyni. Skilvoni mike kovsi iem sun kiomis slygomis.

Buvo daug sniego, palikdavo pdsakai. Viktoriki mike m. Apie Krekenav veikusio Varnakalnio brio partizanai pasiekdavo 48 Upyt ir rikius. Jakuboni k. Garbingoje kovoje krito daug kit drsi kovo toj. Vtros bryje buvo ir Leonas Krikinas, uverbuotas saugumo. Turime ini, kad jis palaik ry su Panevio saugumu. Kiti sako, kad jis palikdavs saugumui laikuius sutartoje vietoje, ir taip prauds daug vyr. Dauguma Skilvoni brio partizan palaidoti Krekenavoje.

Tai vieno mokytojo nuopelnas. Skil voni mike. Krekenavos valsiuje buvo daug skreb ir kareivi. Saugumo virinin kas buvo Tichomirovas, kuris gyvena Utenoje.

Jo pavaduotoju buvo Vol kov, vietinis rusas i Pempi kaimo. Tardydami jie labai kankino mones. Ant galvos uddavo metalin lank ir verdavo, pirtus traikydavo tarp dur, mones tiesiog umudavo. Toje rinktinje garsus buvo Vtros brys, kuriam iki m. Jis buvo sueistas ir paimtas gyvas m. Vliau briui vadovavo Vladas Drsutis, uvs m. Po jo briui vadovavo Bronius Juospaitis-Direktorius. Kovoje j sunkiai sueid ir galvodami, kad jau negyvas, kartu su kitais uvusiais numet Ramygalos aiktje, taiau pastebjo, kad dar kvpuoja, ive ligonin ir igyd.

Po to buvo nuteistas suaudyti, bet iliko gyvas. Kazys Vaznonis uvo per kautynes Radikoni mike ir savj buvo palaidotas riki kapinse. Vladas Drsutis uvo Naujasods lauke. O kur jis buvo ukastas - neaiku. Antanas ygas, desantininkas, buvo sueis tas Radikoni mike. Suimtas, nuteistas suaudyti. Kazys Svorio netekimas bebrų apygarda pa uvo m. Bauktoni kaime.

Kur ukastas - svorio netekimas bebrų apygarda pa. Antanas Drsutis 49 uvo m. Rimaisi kaime. Anicetas Vazno nis uvo m. Radikoni mike, palaidotas riki ka pinse. Rapolas Vaznonis, uvs m.

Viktoras Maeika uvo m.

• Ты можешь сегодня воспользоваться библиотекой данных.
• Николь глядела на свою копию, не говоря ни слова.

Kar tu su juo uvo Bronius Karboius-Bit, paskutinis Vyio apygardos va das. Kur ukasti - neaiku. Antanas Maeika uvo m. Neinomi dar ne vieno narsaus kovotojo kapai. Gaspar Pilipon pam sueist m. Pririo j netoli kelio prie medio ir nukankino. Vytautas Grinius uvo m. Girels mike.

1. Svorio iškraipymas
2. Ar smegenų auglys sumažintų svorį
3. LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS
4. Ну, как у него дела.
5. Algimantas Čekuolis - Šiaurės Pašvaistė Naujagimiui LT | PDF
6. dico/dti.lt at master · davidsan/dico · GitHub

Jadvyga ardinskait i Barklaini kai mo, IV kurso medicinos student paimta gyva. Jos slapyvardis Daktaras Dolitlis. Mykol Krikin ir jo brol i virbli kaimo nukankino Grikiuose ir ten palaidojo.

Panevio aps. Subaiaus vls.

Panevio rajone, Ramygalos apylinkje, Ulin kaime m. Jame - pavards ia kovojusi partizan. Vtros brio didiausios kautyns buvo Ramygalos-Laninavos mikuose m.

Keturiolika partizan apsupo rus kareiviai su tan ketmis. Mis vyko vis dien. Daug uvo partizan ir rus. Tokia kaina atiduodavo savo gyvyb, kovodami u Tvyns laisv ms partizanai.

Garb jiems per amius! Drss buvo nuo Krekenavos kil broliai Nemeikiai. Ipolitas ir Jo nas uvo kartu, o Vincas Nemeikis buvo parautas ir suimtas.

Ivetas Norilsko lagerius, dirbo kasyklose. Mir grs Tvyn m. Juozas Kuys uvo m. Papojaus mike. Vyras pasiymjo narsu svorio metimas mianmaro sub, vien kart pabgs i Panevio ligonins, kur j gyd po sueidimo. Petras Barauskas uvo m. Jon Andrin m. Tas pat atsitiko ir su Vincu Smalinsku, Antanu Nevuliu ir kai kuriais kitais partizanais. Mykol Danin Pabalio baloje kareiviai subad dur tuvais.

Antanas Sutkeviius Rajnliuose buvo paimtas gyvas. J pririo prie mainos ir vilko iki plento, kol mir. Paliut elnyt m. J kareiviai nuov bunkeryje na muose ir iki mainos temp, nuve Panev, kartu motin. Svorio netekimas bebrų apygarda pa Petras Smilga pabgs i ligonins uvo mike.

Jo brolis taip pat uvo. O tvas, eigulys, u snus buvo suimtas ir Krekenavoje tardant umutas. Jo monai kieme perov kojas. Dukt bgo ir jai Kre kenavoje skrebai perov krtin.

Smilgait patys nuve Panevio ligonin ir ia sugyd.

Jos motin perautomis kojomis aretavo, sugyd kojas teis ir isiunt lagerius Vorkutoje. Smilgien prie 7 metus mir. Tai buvo labai kovingi briai, pavalds Vyio apy gardai. Partizanai myljo savo brio vad 51 il. Nukov kulkosvaidio komand, o pats atsigul u kulkosvaidio ir deng vyr atsitraukim. Pasiauks pagalbon kitus, aibas kulkos vaid ivilko i aspsupties ir su juo ilg laik naikino prieus. Net du bunke riai buvo rengti uliniuose.

Bunkeriuose paprastai laikydavo tik sueis tuosius. T pai met vasar didels kautyns vyko Varln mike, kuriame partizanai buvo apsupti kariuomens. I apsupties jie laimingai prasiver. Didels kautyns buvo Juodgiryje. Taiau nuo m. Savo vad palaidojo patys partizanai. Vliau ji buvo nuteista. Gyvena Palangoje. Prie Lno susikrs Juozo Kriktaponio, Svorio netekimas bebrų apygarda pa kariuomens kapi tono, brys greitai uvo.

Tai buvo m. Apie Siesikus, prisideng partizan vardu, mones apiplinjo Eg linskio utv. T pat dar Klajn ir Diuvn komanda. Jie plikavo ir ud mones. Juos sunaikino D. Vaitelio vyrai. Dar buvo atsiradusi luo tos kompanija, kuri sunaikino aibo brys.

Apie alij veik Briedio brys, vadovaujamas Stasio Kulio. Jie daugiau veik apie Pastr ir Piniav. Nors sovietiniai istorikai ir stengsi sumenkinti Lietuvoje vykusi re zistencijos kov reikm, bet to padaryti jiems nepavyko. Nelygioje ko voje uvo apie tkstani partizan, o t kov stojo apie 70 tks tani ms sn ir dukter. Jau m. Po to j 52 gretos m. Apie 36 tkstaniai usiregistravo. Man bnant Vorkutos lageriuose, etapais pradjo atveti buvusi par tizan, kuri daug patekdavo saugumo rankas dl idavik.

Tai buvo pastebima visuose lageriuose, apie tai pasakojo buv politiniai kaliniai. Partizanai stengdavosi save sunaikinti, kad nepatekt gyvi okupantams nagus. Specialiai susialodavo veidus, kad prieai j neatpaint eric hites svorio netekimas kad neutraukt persekiojimo savo artimiesiems.

Partizan gretose kovsi nemaai ir moter. Buvo atvej, kai moterys vadovavo briui. Apie Kupik veik brys, vadovaujamas moters, kurios slapyvardis Liepsna. Ji ir jos brys ne kart Kupikio skrebams krt kail. Vaiuojant keliu Alizav, nukov 4 Kupikio skrebus, tik vienas Petrulis iliko gyvas.

O tu, - kas esi - pamirai Ir su kacapais girtavai. Keturiasdeimt penktj pavasar i Skapikio mik aliosios link prie Panevio patrauk gerai ginkluot vokiei kuopos. Praeidami jie vis klausinjo moni, kaip susitikti su partizanais, pra nakvyns, kalb jo, kad prasiver ir nori eiti partizanauti.

Vliau iaikjo, kad tai specia liai suorganizuotas saugumiei dalinys, isistas sunaikinti partizanus. Albino Tindiulio-Dds brys veik apie Salamiest.

Vliau jie sudar Piln tvnijos branduol. Dds brio ryininkai apytiksliai nustat, kas ia per "vokieiai" ir msi priemoni nutverti i t "vokiei" bent vien. Tai jiems pavyko padaryti. Apie Salamiest po sodybas slankiojo keturi tokie "vokieiai". Partizanai patykojo ir visus keturis sugavo gyvus.

Juos itard ir sunaiki no, suinoj, kas jie itikrj yra. Kautynse "vokiei" sumajo. Po tos "pirties" likusieji patrauk pro Radvi lik iaulius ir Plung, kur tas provokatori dalinys buvo iformuotas. Panevio apskrities Gelei kaimo gyventoj Povil Navaslausk kreipsi partizanai. Navaslauskas buvs Lietuvos karininkas, todl par tizanai kalbino j, kad imt vadovauti. Jis pasak: - Pagalvosiu. Tikriausiai sutiksiu jums vadovauti. Spjama, kad tarp t partizan buvo provokatorius, nes u keli die n P.

Navaslausk aretavo. Kartu su Navaslausku buvo suimtas Antanas Birbilas-Baltuis ir jo sesuo. Jie dingo be inios. Birbilas buvo suaudytas Butyrk kaljime. Dds bryje buvo ir idavikas. Dl jo brys pateko pasal ir smar kiai nukentjo. Po mio Tadas Kalinda kartu su mona, Bijnliu ir Uu parsikl u Subaiaus arkiki kaim ir netoli Gurklio sodybos pasi dar bunker. Pats Gurklys buvo pasitrauks gyventi Subai, nes per savo ilg lieuv partizan buvo luptas.

Tame krate gyveno Kalindiens broliai ir sesuo. Bunkeryje jie praleido apie metus, kol m. Svorio netekimas bebrų apygarda pa, kad jie uvo Gurklio iduoti, 54 nes jis buvo pastebtas slankiojant apie t krat ir sodyb. Saugumas daug i j tikjosi. Taip jiems pavykdavo daug partizan sunaikinti.

Taiau partiza nai buvo atsargs. Apie Skapik siaut plik gauja, kuri turjo uduot kompromituo ti partizanus. Gaujai vadovavo Meka, kurio pavard neinoma. Gaujai priklaus ir du broliai lapeliai, taip pat Kylius. Juos m. Trokn valsiuje apie Raguvl taip svorio netekimas bebrų apygarda pa itisus metus siaut ban dit gauja, apiplinjo gyventojus, gsdino juos ir terorizavo.

Algimantas Čekuolis - Šiaurės Pašvaistė Naujagimiui 2021 LT

To krato mogus Jukneviius pava kare gro i malno. Staiga i Rukikio vyrduobi ties kapinmis ioko keturi ginkluoti vyrai, du grieb arkl u apynasrio, o du puol prie veimo ir liep vaiuoti jiems reikiama kryptimi.

Arklys buvo jaunas, o ir Jukne viius nepsias. Ji sur arkliui botagu, tas oko ir partrenk j laikiu sius, ratais partrenk ir tuos, kurie buvo prie veimo. J, bgant, apaud ir sueid rank, bet jam pavyko pabgti.

Visus penkis suaud Merkio brio partizanai. Apie Subai partizan gretas irgi buvo jungti saugumo agentai idavikai. Vienas j - Alfonsas Stankeviius, idavs arkiki mike bun ker. Alfonsas Stankeviius vliau buvo skrebu, taiau u girtuokliavim ir i skreb brio buvo paalintas.

Daugiausia pasiymjo Juozas Kanapec kas i Pakrys kaimo, per kurio idavyst buvo sunaikintas Vilko brys. Raguvls mike slapstsi Juozo Masilionio-Sidabro brys. Sidabras uvo netoli Petkn, su juo buvo sueistas ir paimtas Florijonas Kuli kauskas.

Jurgis Bartulis idav net savo brol. Juoz Galiausk, Antan Kul irgi idav, bet neminsiu kas. Tegul tai pasilieka ant jo sins. Gebelsas idavs tuos du partizanus, vaikto tarp ms, buvo pasirods Panevyje, bet dingo. Tokie buvo laikai. Viskas buvo persipyn, net brolis brol iduodavo, kaimynas kaimyn. Saugumas irgi nesnaud, veik, visikai nesivaryda mas dl priemoni. Saugumo kabinetuose sdjo emgebistai, kurie tur jo pateisinti jiems mokamas dideles algas.

Tai jie kr vairiausius pro jektus, kaip sunaikinti Tvyns kovotojus, kaip ugniauti rezistencij. Saugumas naudojo paius vrikiausius kankinimo metodus, vairius pre paratus ir elektros kdes. Buvo ir toki, kurie t vrik kankinimo me tod neilaik Dulkjo siauri keliai, o laukai aliavo, kaip ir visuomet tokiu laiku. Pesli kaimas prie viekelio. Pamikje slan kiojo rus belaisvis, matyt, pabgo i silpnai saugomos belaisvi kolonos. J trobelje gyveno moteris su nuskurusia mergaite, kuri plau davo raudoniesiems baltinius.

Kinijos komunizmas dabar gan neblogai įsitaisė, nepaisant ankstesnių idiotiškų kvailysčių, kurių diktatūroje išvengti neįmanoma. Bet dar nesusidorojo su viena proble­ ma - mirties baime. Kraštuose, kur dominuoja europiečiai ir musulmonai, tą klausimą išsprendžia religijos: tavo siela nemirtinga. Jeigu esi doras, eisi į dangų visam laikui, o jeigu blogas - į pragarą.

Kitos dienos pavakare to kaimo gyvento jas Pranas Eiva, pasims medioklin autuv, sum mint valkat ir nuvar Pagirio policij. Policijoje j itard, bet tardymas rimtesni rezultat nedav, nes su imtasis tyljo.

Tada j perdav gestapui. Kit pavakar, vos saulei nusilei dus, Pesli kaime Eivos sodyb apsupo i miko atj raudonieji, apiekojo namus ir nieko nerad, keikdamiesi pasialino. Po keli dien ir vl paiame vidurdienyje, kuomet Danielius dirbinjo bei t namuose, girti banditai vl apsupo nam, bet Danieliui ir kart pasisek, sugebjo pabgti.

Tada atjnai ivar visus mones i nam, gyvenamj nam udeg, nepagailjo ir tvarto su visais gyvuliais. Kai atvaiavo policija, jau visi trobesiai buvo sudeg, o raudonieji pasi trauk mik.

Daug alos pridar tie gaivalai ms Tvynei, iud dau gyb nekalt moni, sudegino daugel sodyb. Sugrus sovietams, tie banditai buvo patys aktyviausi kankintojai. Kraujuose guli tai jisai, Krtin plienu perdurta. Noriu pateikti kelet vyki i Trimito brio partizan gyvenimo, ku riuos radau paprasti būdai greitai numesti pilvo riebalus partizano Poeto urauose: "Pradjo psti altas rudens vjas, kaskart vis labiau draskydamas nuo medi paskutinius pageltusius lapus, juos sdamas po laukus, iurenda mas sausomis ir trumpomis rugienomis, plikais krmais, kurie styrojo dvaro lauke nuogi ir pavjui lenksi savo plonomis ir lanksiomis ako mis.

Per dien dienas vis storiau klostsi dangus tirtais ir svorio netekimas bebrų apygarda pa, lie taus pritvinkusiais debesimis ir neilaikydamas pradjo svorio netekimas bebrų apygarda pa ir smar kiau lyti. Keliai pabjurdavo ir vietomis likdavo neibrendami, o visi lauk grioviai ir upeliai patvindavo.

Likusi vienia traktorininko-mechaniko eromskio monel klausy56 uv Juozas Gauranskis-Kepur ir Jokbas Gritnas-Poetas davosi dejuojanio rudens vjo ir liddavo. Laimingų atsitiktinumų dėka tai pavyko padaryti. Vakarai pageidavo žvalgybinio pobūdžio žinių, todėl Žvejys sustiprino apygardos ir rinktinių žvalgybos skyrius.

Lukšą-Skirmantą jis paskyrė laikinai eiti apygardos žvalgybos skyriaus viršininko pareigas, suteikdamas jam visišką veikimo laisvę, o m. Nėra abejonės, kad į šias pareigas įėjo žvalgyba ir ryšiai su užsieniu.

Buvo išleista instrukcija, kurioje buvo aiškinami klausimai apie žvalgybos žinių rinkimą. Operatyviam žinių perdavimui į užsienį reikėjo radijo siųstuvų, trūko ginklų, šaudmenų, pinigų, spausdinimo priemonių ir kitokių reikmenų.

Visu tuo apsirūpinti vietoje nebuvo galimybės, reikėjo pagalbos iš Vakarų. Šiai pagalbai gauti m. Lukšą-Skirmantą kaip rezistencijos atstovą Lietuvai. Jį lydėjo K. Kaip pogrindžio veikėjas, Žvejys buvo laikomas vienu didžiausių autoritetų Lietuvoje. Markulio-Erelio išdavystei, visos Lietuvos partizanų apygardų vadų suvažiavimas, turėjęs įvykti sausio 18 d. Pečiulis-Baritonas ir laikinai einanti iždo poskyrio viršininko pareigas A.

Neturėdami vilties išsigelbėti, partizanai susisprogdino. Jį slaugė kovotojas J. Tauro apygardos Vytauto rinktinės 4-os kuopos partizanai. Kajokas-Kovas, V. Stovi iš kairės: P. Misiukevičius-Strazdas, C. Miliauskas-Sopranas, A. Valenta-Ožys, A. Marcinonis-Balandis, S. Budaravičius-Špokas, A. Pečiulis-Baritonas Melkus-Lubinas. Abu jie ėmė per slėptuvės angą atsišaudyti. Negalėdami slėptuvės paimti, rusai pradėjo mesti granatas. Špokas žuvo, o Lubinas buvo kontūzytas ir paimtas gyvas.

Gurevičius-Ateitis ir tik ką su J. Lukša-Kęstučiu tokiu slapyvardžiu jis buvo pasivadinę ekspedicijos į Lenkiją metu iš Lenkijos grįžę B. Rutkauskas-Apuokas ir A. Slėptuvė buvo užminuota.

Partizanai bandė miną susprogdinti. Bandymui nepavykus, Ateitis ir Apuokas nusišovė, o Balandis buvo paimtas gyvas.

Jame dalyvavo: 1. LIK pirmininkas plk.

Jis buvo apkaltintas nesutarimu su gyventojais ir kovotojais, nepilnu aukštesnės vadovybės įsakymų vykdymu, blogu rinktinės aprūpinimu spauda, nesiskaitymu su kovotojais, nepakankamu konspiratyvumu ir net išdidumu. Nepaisant jo didelių nuopelnų partizaniniam judėjimui, m. Juodžiu-Šarūnu, J. Batučiu-Pavasariu, V. Prajera-Meteoru, K.

Grajausku-Šermukšniu Serbentą, ir Bitinu. Bunkeris, kuriame jie slėpėsi, buvo išduotas. Kovotojai žuvo nuo sumestų į vidų rusų kareivių granatų. Bulota-Anbo, apygardos kapelionas mjr. Petkevičius-Švyturys, ūkio skyriaus viršininkas ltn. Meška, rinktinės štabo adjutantas ltn. Marūnas-Vaišvila ir rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas ltn. Atrastieji partizanai per rusų atkastą angą ėmė šaudyti ir bandė veržtis laukan.

Pirmi iššoko Švyturys ir Meška, bet čia pat, pakirsti granatų šukių, krito. Po sprogimų iššoko Stepas. Jo ilgi plaukai buvo išsidraikę, rankoje — pistoletas. Kelis kartus iššovęs, leidosi bėgti. Po kelių dešimčių metrų jis krito, pakirstas automatų serijų. Kareiviai manė, kad tai moteris, ir pripuolę ėmė plėšti nuo kūno uniformą. Raišupyje Marijampolės apskr. Lelešius-Jovaras, V. Bridžius-Žaibas, J. Popiera-Šalmas, K. Mykolaitis-Lakūnas, V. Mykolaitis-Aidas svorio netekimas bebrų apygarda pa jų vadas J.

Žilionis-Plunksna ir štabo darbuotoja partizanė L. Vytauto" rinktinės vėliava.

Žydronių kaime rastame bunkeryje saugumui pasidavė partizanas J. Petrulionytė-Vaidilutė ir kiti partizanai. Buvo paimta daug ginklų ir štabų dokumentų.

Kartu su juo žuvo rinktinės adjujantas A. Salinka-Dainius ir pasyvus kovotojas A. Žaloneris-Perlas, štabo raštvedys S. Remiantis saugumo agento Rūko suteiktomis žiniomis, m. Dienoję penki partizanai atsišaudydami žuvo: Geležinio Vilko rinktinės štabo viršininkas kpt.

Vanagas-Nemunas-Vylius, tik ką naujai paskirtas Kęstučio rinktinės vadas, buvęs apygardos adjutantas j. Jasaitis-Naktis, apygardos štabo apsaugos osios Maironio kuopos vadas ltn. Ciplijauskas-Sakalas ir jo pavaduotojas j. Vienam partizanui pavyko nuo persekiotojų ištrūkti.

Iš žymesnių kovotojų Žvejo vadovavimo laikotarpiu žuvo: apygardos vado pavaduotojas Auksutis, Geležinio Vilko rinktinės osios kuopos vadas Varnas ir po jo perėmęs vadovavimą kuopai kuopos vadas St. Vaičiulis-Kazokas, Geležinio Vilko rinktinės 4-os kuopos vadas Šarūnas, rinktinės tiekimo viršininkas mjr. Baltrušaitis-Kurtas, Vytauto rinktinės 4-osios kuopos vadas A.

Valenta-Ožys ir daug kitų narsių kovotojų. Žvejys žuvo m. Svorio netekimas bebrų apygarda pa ir Kučinsku-Šapalu, Pilviškių valsčiaus Gulbiniškių kaime, netoli savo tėviškės, m.

Pasiskundė, kad sunku slapstytis, nes nenori žmonių statyti į pavojų. Vasario 2 d. Partizanai miegojo tvarte. Kareiviai pasiuntė šeimininko sūnų pas partizanus su pasiūlymu pasiduoti gyviems. Partizanai atsakė, kad verčiau mirs, bet gyvi nepasiduos. Kareiviai ėmė šaudyti. Bijodami būti sužeisti ir patekti gyvi į rusų rankas, partizanai beveik nesigynę nusišovė.

Vasario mėnesį didelė nesėkmė ištiko ir Vytauto rinktinės ąją kuopą. Jos vadu buvo savimi pasitikintis, ambicingas, sumanus ir nepaprastai narsus, partizanaujantis nuo m. Artėjo Lietuvos nepriklausomybės, Vasario osios, trisdešimtosios metinės. Buvo nutarta šią šventę paminėti. Į minėjimą buvo pakviesti osios ir Kęstučio rinktinės osios kuopos partizanai. Miškinis su aštuoniais savo kuopos vyrais atvyko į susitikimo vietą Kalvarijos valsčiaus Būdviečių kaime pas pasiturintį ūkininką A.

Jie nežinojo, kad iš vakaro netoliese buvo pakeltas pasienio garnizonas ieškoti prasiveržusių iš Lenkijos partizanų grupės. Pasieniečius partizanai pamatė jau gerai įdienojus. Jie ėjo per sodą link gyvenamojo namo, kuriame partizanai valė ginklus.

Išvydę rusų kareivius, vyrai per daug neišsigando. Partizanaudami pasienyje, jie buvo pripratę prie pavojaus, o be to, būdami patyrę, gerai ginkluoti, matę ir šalto, ir karšto, laikė save rimta jėga. Skubiai susitvarkę, pasitraukė į galinius kambarius, tikėdamiesi, kad gal neprašyti svečiai pra- Žalgirio rinktinės partizanai: m. Pirmoje eilėje iš kairės: A. Akambakas-Špi-cas, V.

Kudirka-Trimitas, J. Antroje eilėje stovi: J. Paškevičius-Piršlys, V. Sadauskas-Velėna, J. Balsys-Aidas, C. Darnijonaitis-Saulius, V. Pauža-Šaulys, J. Kerutis-Šarūnas, V. Strimas-Šturmas, Z. Barniškis-Daktaras, V. Svotelis-Naras eis pro šalį arba užėję pavalgys ir keliaus toliau. Tačiau viltys nepasiteisino.

Pasieniečiai ėjo svorio netekimas bebrų apygarda pa kambarius. Kai tik atidarė jų kambario duris, partizanai ėmė šaudyti ir, išsiveržę laukan, bandė trauktis. Kuria kryptimi jie tik traukėsi, visur kareiviai juos sutiko ugnimi. Kiek laisvesnis kelias pasirodė esąs Kalvarijos link.

Stipriai atsišaudydami, partizanai pamažu ten traukėsi ir traukdamiesi vienas po kito žuvo. Tik kuopos vadas Miškinis net nesužeistas pasiekė Kalvariją, sustabdė važiuojantį ūkininką, persirengė jo drabužiais ir, perėjęs miestą, sėkmingai pasiekė vieną iš savo slėptuvių.

Mūšyje žuvo pirmojo būrio vadas A. Murauskas-Ungurys, antrojo būrio vadas V. Bielys-Algirdas, kovotojai V. Vasiliauskas-Jasminas, V. Didvalis-Vidginas, J. Misevičius-Grenadierius, A. Bielys-Amerikonas ir J. Anza-Suomis buvo sužeistas ir paimtas gyvas. Žvejys buvo paskutinė ryški figūra Tauro apygardos vadovybėje.

Žuvus Žvejui, vadovavimą apygardai m. Aleščikas-Rymantas, kartu pasilikdamas ir Birutės rinktinės vado pareigose, į kurias jis buvo paskirtas m. Rymantui vadovaujant, m. Taip pat m. Daumantas su septyniais kovotojais apsistojo nakvynei Prienų valsčiaus Čiudiškių kaime. Rytą kaime pasirodė rusai. Apie juos tuoj pat buvo pranešta dar bemiegantiems partizanams. Greitai sukilo, susitvarkė. Sulig tais žodžiais visi išbėgo į kiemą ir pasileido į pakalnę link krūmokšniais ir alksniais apaugusio upelio.

Matydamas, kad vyrai jį lenkia, Daumantas šūktelėjo nebėgti taip greitai, nedaryti sau gėdos. Bėgant per užšalusį upelį, Daumantas buvo sužeistas į koją ir nusišovė. Pabėgti pavyko tik A. Gudynui-Speigui ir sužeistam į ranką Lakštingalai. Žuvo Geležinio Vilko rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas Pjūklas-Zigmantas, osios kuopos pirmo būrio būrininkas V. Jundila-Jaunutis, kovotojai V. Žemaitis-Saulius, Vytautas ir Vaidila. Rymantas žuvo m. Kartu su juo žuvo rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas Papartis ir Dariaus-Girėno kuopos vadas Šaulys.

Žalgirio rinktinės vadas V. Žemaitį, kad, žuvus Rymantui, Tauro apygardoje nėra tinkamų žmonių Vyriausio nacionalistinio svorio netekimas bebrų apygarda pa vadovybei sudaryti, ir pasiūlė J. Žemaičiui imtis iniciatyvos įsteigti vadovaujantį pogrindžio centrą Lietu- Tauro apygardos partizanai.

Antanas Šimėnas KOVOJE DĖL LIETUVOS LAISVĖS

Ratkelis-Oželis, V. Vitkauskas-Saidokas, A. Grybinas-Faustas, A. Salinka-Dainius Žygyje į vadų suvažiavimą m. Iš kairės: J. Jankauskas-Demonas, A. Grybinas-Faus-tas, A.

Ramanauskas-Vanagas, U. Stovi — Kęstučio apygardos partizanai voje. Kuo greičiau sudaryti Vyriausią nacionalistinio pogrindžio vadovybę skatino Vakaruose tebeesantis rezistencijos atstovas Lietuvai J. Lukša-Skrajūnas, kuris per Tauro apygardą palaikė ryšius su Lietuva. Iki Fausto paskyrimo Tauro apygardos vadu apygardos vado pareigas laikinai ėjo Žalgirio rinktinės vadas V.