Kmg svorio netekimas moline il, Uploaded by

Stijanas atkėlė apkaustus ir nužingsniavo prie durų. VSC technologijos keitiklių stotys statomos prie Klaipėdos kv ir Nybro kv pastočių. Apakintam vyrui atrodė, kad vis dar girdi save šniokš­ tuojant. Iš viso - aštuo­ niasdešimt devynių. Įtakos turėjo ir m. Klojimo plotas kv.

Paslėptą, kad nematytų pacientas. Nū­ dien dauguma terapeutų sėdi ant kėdės priešais pacientą, ir kai Stolės kabinete atsirado griozdiškas stalas, išsišiepę ben­ dradarbiai išdėstė jam šiuolaikinės terapijos teoriją: geriausia, kad tarp paciento ir gydytojo nebūtų užtvarų. Stolė skubiai atsikirto: gal taip ir geriausia, bet tik pacientui. Aš sapnuoju. Ilgesingai pagalvojo apie seną gerą sofą, kurią išnešė iš jo ka­ bineto ir pastatė bendrame laukiamajame, kartu su svarmenų stovu ir štanga.

Taip atsirado tik psichoterapeutams supranta­ mas juokelis. Sofa reikalinga tam, kad paguldęs pacientą galė­ tum nevaržomai skaityti laikraščius. Blankūs, kruopščiai sušukuoti plaukai. Sveiki atvykę pas sapnų egzorcistą, dingtelėjo Aunei, mė­ ginant atsakyti tokia pačia kuklia šypsena. Pacientas vilkėjo 26 kostiumą plonais šviesiais dryželiais. Ryšėjo raudonos ir pil­ kos spalvų kaklaraištį, avėjo juodus nublizgintus batus. Aunė vilkėjo tvido švarką, po dvigubu pagurkliu ryšėjo linksmą var­ lytę, avėjo rudus batus, jau seniai neregėjusius šepečio.

Bet gal galėtumėte papasakoti smulkiau? Na, ir tikrovėje muzikinis diskas baigiasi šitaip.

Po keturiasdešimt penkias minutes trunkančių teks­ tų apie mirtį ir beprotybę. Taigi pamanai, kad viskas baigsis gerai. Kad viskas vėl dera. Bet, tylant garsams, fone gali iš­ girsti balsą ir kažkokį murmėjimą. Kad išklausytum žodžius, turi padidinti garsą. Ir tada išgirsti juos labai gerai: There is no dark side of the moonyreally. Bet jis nepajėgė. Visata yra tamsi. Mes gimėme blogi.

Visko pradžia saugiausias ir lengviausias būdas numesti svorį blogis, ir tai na­ tūralu. Tada kartais tvyksteli šviesos taškelis. Bet tai - laikina, mes vėl sugrįšime į tamsą. Sapne būtent tai ir vyksta. Ir viskas po saule dera, bet saulę užtemdė mėnulis. Nėra tamsiosios mėnulio pusės, iš tikrųjų jis visas tamsus.

Stengėsi nuslėpti, jog pri­ reikė pažvelgti į kažką kito nei pašnekovo fizionomija, kurio­ je atsispindi savigaila ir pasitenkinimas savimi. Tikriausiai žmogėnas įtikėjo, kad yra ypatingas ir toks atvejis psicholo­ gui sukels begalinį susidomėjimą.

Be abejo, jis lankėsi ir pas kitus psichoterapeutus. Aunė stebėjo automobilių stovėjimo aikštelės sargą, kuris puikuodamasis žirgliojo gatve kaip šeri­ fas, ir patyliukais svarstė, kokios kitos profesijos tiktų Stolei Aunei. Ir greitai padarė išvadą. Be to, jam patinka psichologija, jis mėgsta laviruoti plotelyje tarp to, kas žino­ ma, ir kas nežinoma, derinti savo sunkų žinių bagažą su intu­ icija ir smalsumu.

Bent jau kiekvieną rytą save tuo tikino. Tai kodėl dabar sėdi čia ir trokšta, kad šis žmogėnas užsičiauptų ir išsinešdintų iš jo kabineto ir iš jo gyvenimo? Ar kaltas šis pacientas, ar psichoterapeuto darbas? O gal ganėtinai griež­ tas Ingridos reikalavimas, kad jis mažiau dirbtų ir daugiau laiko praleistų su ja ir dukrele Aurora, dėl kurios ir prasi­ dėjo visi pokyčiai. Stolė Aunė nutraukė daug laiko užimantį tyrimą, liovėsi konsultavęs Smurtinių nusikaltimų skyrių ir skaitęs paskaitas Policijos mokykloje.

Tapo terapeutu, dir­ bančiu nustatytą valandų skaičių. Ko gero, pasielgė teisingai. Ar ilgisi ko nors, ko atsisakė? Ar vėl nori nustatinėti, kokiai kategorijai priklauso liguisti tipai, žudantys žmones, gilin­ tis į žiaurius nusikaltimus, neleidžiančius užmigti naktimis, o tada - jei jam galiausiai pavykdavo sudėti bluostą - pa­ skambindavo inspektorius Haris Hūlė piknogenolis meta svorį pareikalaudavo sku­ bių atsakymų į neįmanomus klausimus.

Jis nė nepastebėjo, kaip Hūlė pavertė jį savo paties atspindžiu. Nepasotinamu, išsekusiu, apsėstu medžiotoju. Burnojančių ant kiekvieno, trukdančio jam tyrinėti tai, kas, jo manymu, yra reikšminga.

Lėtai, bet užtikrintai atstumiančio nuo savęs bendradarbius, šeimos narius ir draugus. Velniai rautų, kaip jis to ilgisi. Jis ilgisi viso to svarbos. O dabar gelbsti sapaliojantį, apie savižudybę mintijantį tipą, kuris kartais priverčia psichoterapeutą susimąstyti: jei gyvenimas toks skausmingas ir mes negalime to pakeisti, kodėl šiam žmogui tiesiog ne­ numirus? Aunė ilgėjosi veiksmo, jausmo, kad gali įsiveržti, apsaugoti nekaltąjį nuo kaltojo, padaryti tai, ko niekas kitas padaryti negali, nes jis, Stolė Aunė, pats geriausias.

Štai kaip viskas paprasta. Taip, jis ilgisi Hario Hūlės. Ilgisi aukšto su­ rūgėlio alkoholiko kmg svorio netekimas moline il širdimi, kuris skambina ir ragina arba, tiksliau, liepia, - kad Stolė Aunė atliktų savo visuomeni­ nę pareigą, paaukotų savo šeiminį gyvenimą ir miegą, kad tik sučiuptų vieną iš daugelio apgailėtinų visuomenės padugnių.

Bet Smurtinių nusikaltimų skyriuje nebebuvo inspektoriaus vardu Haris Hūlė, o niekas kitas neskambino. Aunė vėl perbė­ go akimis laikraštį. Įvyko spaudos konferencija. Po policijos pareigūno nužudymo Maridalene praėjo beveik trys mėnesiai, kmg svorio netekimas moline il jie iki šiol nerado pėdsakų ir nenustatė įtariamųjų. Anuomet tokia problema būtų paskatinusi su juo susisiekti. Žmogžudys­ tė įvykdyta toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku kaip ta, kuri taip ir liko neišaiškinta.

Auka - tą bylą tyręs policininkas. Bet taip buvo andai. Nūdienos problema - jam nepatin­ kančio pervargusio verslininko nemiga. Aunė tuojau užduos klausimus, kurie turbūt parodys, kad potrauminio streso sin­ dromą galima atmesti, košmarai netrukdo pacientui gyventi kasdienio gyvenimo, jam tiesiog rūpi susigrąžinti buvusį dar­ bingumą.

Todėl Aunė ketino jam duoti straipsnio iš Imagery Rehearsal Therapy kopiją, straipsnio autoriai Krakovas ir Liepti pacientui aprašyti košmarus ir kitą kartą atsinešti užrašus. Tada jie kartu sukurs kitą istori­ ją, laimingą košmaro pabaigą, kurią pacientas kartos mintyse, kad sapnas taptų ne toks slogus arba visai liautųsi. Aunė klausėsi migdančio paciento dudenimo ir mąstė, kad žmogžudystės Maridalene tyrimas nuo pat pirmos die­ nos užstrigo aklavietėje.

Ir dabar jie ragino žmones pasukti galvą ir suteikti informacijos, kad ir kokia nereikšminga ji atrodytų. Štai apie ką kalbėta vakarykštėje spaudos konferencijoje. Aunė įtarė, kad šitaip policija vaikosi pigaus populiarumo, bando parodyti, kad kažką daro, kad nenuleidžia rankų.

Nors išties jie įklimpo - bejėgiai, negailestingai kritikuojami tyrimo va­ dovai, kurie beviltiškai kreipiasi į visuomenę: pažiūrėkime, ar galite pasiūlyti ką nors geresnio. Jis pažvelgė į konferencijoje darytą nuotrauką. Atpažino Beatę Len. Gunarą Hageną, Smurtinių nusikaltimų skyriaus viršininką, vis labiau panašėjantį į vienuolį, kurio baltą bliz­ gančią tonzūrą lyg lauro lapų vainikas supa vešlūs tankūs plaukai. Įžiūrėjo netgi Mikaelį Beįmaną, naująjį policijos vir­ šininką, - juk nužudytas vienas iš saviškių.

Veido raumenys įtempti. Liesesnis, nei Aunė prisiminė. Gražios garbanos, ku­ rios, paaugusios vos kelis milimetrus, jau atrodys per ilgos, tikrai vis pakerpamos, ištaikius laisvą minutėlę, kad ir kuo Beįmanąs dirbtų - KRIPOSo viršininko pavaduotoju, Kovos su organizuotu nusikalstamumu skyriaus viršininku, o galiau­ siai ir visos policijos viršininku.

Aunė pagalvojo apie Beįma­ no veik mergaitišką grožį, paryškintą ilgų blakstienų kmg svorio netekimas moline il rusvos odos, nusėtos baltomis dėmėmis. Nuotraukoje nesimatė nė vienos. Be abejo, policijos viršininkui, žaibiškai padariusiam sėkmingą karjerą, neišaiškintas policininko nužudymas yra blogiausia pradžia, kokią tik galima įsivaizduoti. Jis prareti­ no narkotikų platintojų gaujas Osle, bet tai gali būti greitai pamiršta. Tiesa, pensijon išėjęs Erlendas Venesla buvo nužu­ dytas ne vykdydamas pareigą, bet daugelis juk suprato, kad tai vienaip ar kitaip susiję su Sandros Tveten nužudymu.

Taigi Beįmanąs subūrė visus kmg svorio netekimas moline il, kokius tik galėjo. Tačiau jo, Stolės Aunės, neprisiminė. Jį išbraukė iš sąrašų. Žinoma, juk jis pats paprašė tai padaryti. Užšalę pėdsakai. Jokių pėdsakų. Beatė Len taip ir pasakė spaudos konferencijoje: neįprastas įkalčių stygius.

Žinoma, jie patikrino visus, vienaip ar kitaip susiju­ sius su Sandros Tveten byla. Įtariamuosius, artimuosius, drau­ gus, netgi Veneslos bendradarbius, kartu tyrusius bylą. Ir vis tiek nieko neužčiuopė. Kabinete stojo tyla, ir, žvilgtelėjęs į veidą priešais, Stolė Aunė suprato, kad pacientas ką tik uždavė klausimą ir laukia terapeuto atsakymo. Vyro akyse pasirodė sumišimas, ir akimirką Aunę nusmel­ kė, kad pacientas bus paprašęs stiklinės vandens ar kažko pa­ našaus.

Ar apie ryškią šviesą? O kartais atrodo, kad ji taip elgiasi, nes nori, kad aš kažką pada­ ryčiau. Bet kai ji liaujasi šypsojusis, ryški šviesa jos akyse iš­ blėsta, ir tada klausti jau būna per vėlu, nes ji nebenori kalbė­ tis. Todėl manau, kad tai turbūt stiprintuvas. Ar gali taip būti? Tas, kurį tė­ vas, įėjęs į mano kambarį, išjungdavo, sakydamas, kad to įrašo klausausi jau baisiai ilgai ir kad tai - tikra beprotybė.

Tada pasakojau, kad maža raudona švieselė prie išjungimo mygtuko blėsdavo ir galiausiai visai užgesdavo. Ji - kaip tas stiprintuvas, kuris, tėvui išjungus, nutyla. Ir tada nebegaliu su ja kalbėtis. Visą laiką.

Kol man sukako šešiolika metų. Ir ne įrašų. O įrašo. Akivaizdu, kad ne. Ne tada. Mūsų laikas baigėsi. Duosiu jums kai ką paskaity­ ti kitam kartui. Taip pat noriu, kad sukurtume kitokią sapno pabaigą. Ji prabils. Kažką jums pasakys. Kažką tokio, ką norė­ tumėte iš jos išgirsti. Galbūt tai, kad jūs jai patinkate. Ar galite iki kito karto apie tai pagalvoti? Pacientas atsistojo, nuo kabyklos nusikabino apsiaustą ir pasuko prie durų.

Aunė sėdėjo prie stalo ir žvelgė į kompiu­ terio ekrane švytintį kalendorių. Deja, beveik visos grafos jau buvo užpildytos. Ir jis suvokė, kad tai nutiko vėl: jis užmiršo paciento vardą. Surado jį tos dienos kalendoriuje.

Paulas Stavnesas. Stolė pasižymėjo. Kai pakėlė akis, Stavnesas jau buvo išėjęs. Psichologas atsistojo, pasiėmė laikraštį ir nuėjo prie lango. Kur, po galais, žadėtasis atšilimas? Jis žvilgtelėjo į laikraštį, bet staiga pasibodėjo ir numetė spaudinį šalin, jam pakanka to, kad diena iš dienos kuičiasi popieriuose. Mirtinai uždaužytas. Su didele jėga. Mirtini smūgiai į galvą.

Erlendo Veneslos gedi žmona, vaikai ir anūkai. Draugai ir bendradarbiai - sukrėsti. There is no dark side of the moon, really. Matter offact, it's all dark. Jis pažvelgė į telefoną. Jie turi kmg svorio netekimas moline il numerį. Bet aparatas tyli. Kaip ta mergina sapne. Ant delno susirinkusius prakaito lašelius nu­ šluostė tankus plaukų atolas ant pakaušio.

Priešais Hageną sė­ dėjo tyrėjų grupė. Tiriant eilinę žmogžudystę, būtų susirinkę dvylika pareigūnų. Bet kolegos nužudymas - ne eilinė žmog­ žudystė, ir K2 patalpa buvo sausakimša, visos kėdės - užsės­ tos.

Kukli penkiasdešimties žmonių grupelė. Jei skaičiuosime ir turinčius nedarbingumo pažymas, grupę sudarė penkiasde­ šimt trys pareigūnai. Netrukus nedarbingumo geriausi sveiki svorio metimo valgiai pasi­ ims ir daugiau tyrėjų - dėl didžiulio žiniasklaidos spaudimo. Visa konkurencija buvo pamiršta, ir pirmą kartą pareigūnai bendradarbiavo, ne­ turėdami jokių slaptų užmačių, visi siekė rasti buvusio ben­ dradarbio žudiką.

Pirmomis savaitėmis tyrėjai nėrėsi iš kai­ lio ir degė aistra, ir Hagenas patikėjo, kad byla bus išaiškinta, nors jie neturi nei įkalčių, nei liudytojų, nei įtariamųjų, nei galimų motyvų, nei tikėtinų ar netikėtinų prielaidų. Juk visų užsispyrimas buvo neįveikiamas, pajėgos - suvienytos, o jiems skirti ištekliai - neriboti. Ir vis dėlto. Pavargę pilkšvi veidai žvelgė su apatija, kuri pastarosio­ mis savaitėmis vis labiau ryškėjo. O vakarykštė spaudos kon­ ferencija - kuri, kad ir kokia ji buvo, virto bjauria, pagalbos šauksmu, - nepažadino kovingumo dvasios.

Šiandien trūko dar dviejų žmonių, ir jie tikrai nuleido rankas ne iš pasipūti­ mo. Be Veneslos nužudymo tyrimo, dar laukė kmg svorio netekimas moline il Gusto Han­ seno nužudymo byla, kuri iš išaiškintos virto neišaiškinta, mat Olegas Faukė buvo paleistas, o Krisas Redis, pravarde Adidas, atsiėmė prisipažinimą.

Na, vienas su Veneslos byla 33 susijęs dalykas buvo geras: policininko nužudymas taip už­ gožė susidorojimą su išvaizdžių jaunu narkotikų platintoju, kad spaudoje nepasirodė nė žodelio apie tyrimo atnaujinimą. Hagenas nudelbė akis į popieriaus lapą ant pulto. Jame juo­ davo dvi eilutės. Tik tiek. Dvi eilutės rytiniam susirinkimui.

Gunaras Hagenas kostelėjo. Kaip daugelis žinote, po vaka­ rykštės konferencijos sulaukėme skambučių. Iš viso - aštuo­ niasdešimt devynių. Kelių skambinusiųjų suteiktą informaciją tikriname. Jam nereikėjo minėti to, ką visi žinojo: po trijų mėnesių jie griebiasi šiaudo, devyniasdešimt penki procentai visų pri­ imtų skambučių tėra laiko švaistymas.

Amžinai skambina tie patys pakvaišėliai, lėbautojai, pavyduoliai, norintys užtrauk­ ti įtarimą ant tų, kurie pabėgo su jų mylimaisiais, kaimynai, pykstantys dėl laiku neišplautos laiptinės, pokštininkai arba tokie, kurie trokšta trupučio dėmesio arba tiesiog su kuo nors šnektelėti. Keturis gautus pranešimus. O sakydamas, kad informacija tikrinama, jis sumelavo.

LIETUVOS ENERGETIKA V

Jie jau viską patikrino. Ir tai nuvedė juos į tą pačią aklavietę. Hagenas užvertė savo aplanką, kilstelėjo jį ir padėjo ant stalo, tarsi viduje gulėtų šūsnis svarbių dokumentų, o ne vie­ nas popieriaus lapas. Jaunasis policijos viršininkas stovėjo atsirėmęs į sieną, su­ kryžiavęs rankas, laukdamas tos akimirkos, kai visi atsisuks ir sužiurs į jį. Tada per kažkurią sekundės dalį atšlijo nuo kmg svorio netekimas moline il ir nužingsniavo prie tribūnos.

Lūpose žaidė šypsenėlė, tarsi 34 galvotų apie kažką linksmo, o kai nerūpestingai pasisukęs ant kulnų atsigręžė į pultą, pasidėjo ant jo rankas, palinko priekin ir pažvelgė tiesiai į susirinkusiuosius, tarsi pabrėždamas, kad neturi parengtos kalbos, Hageną pervėrė mintis, kad Beįmanąs pasisakys geriau už jį. Beįmanąs nutilo, ir Hagenas pastebėjo, kad netikėta įžan­ ga buvo veiksminga: policijos viršininkas susilaukė dėmesio.

Bet Hagenas žinojo, kad persidirbę pareigūnai yra kaip niekad nepakantūs paistalams ir nesivargins to slėpti. Beįmanąs buvo jaunas, visai neseniai gavo šias pareigas, jo iš­ kilimas visiems atrodė pernelyg greitas, tad tikrai niekas ne­ leis bandyti jų kantrybės. Kai kurie iš jūsų taip pavadinote ir Veneslos bylą. Geras pavadinimas. Antras pagal aukštį kalnas pa­ saulyje. Negailestingasis Kalnas.

Fizikos tyrimo objektas ir metodai Fizika nagrinja paprasiausias ir bendriausias materijos judjimo formas. Materija gamtos filosofijos svoka, taikoma apibdinti visam tam, kas egzistuoja gamtoje, o judjimu vadinamas bet koks materijos kitimas. I mediagos daleli sudaryti visi gamtos knai. Per laukus vyksta bet kokia sveika tarp kn.

Sunkiausiai įveikiamas. Žūva vienas iš keturių alpinistų. Mes planavome kopti pietine puse, dar vadinama Magic Line. Šitaip užkopta tik du kartus, ir tai prilyginama ritualinei savižudybei.

Vos pasikeitus orui ir vė­ jui, alpinistus ir kalną užklos sniegas, temperatūra nukris taip žemai, kad nė vienas neištvers. Juoba kad deguonies kubinia­ me metre mažiau kmg svorio netekimas moline il po vandeniu. O kadangi ta vieta yra Hi­ malajuose, visi žino, kad oras ir vėjas keisis. Trumpa pauzė. Dar viena pauzė. Ilgesnė, tarsi tikintis atsakymo. Beįmano veide ir toliau šmėkščiojo šypsenėlė. Hagenas pagalvojo, kad per ilgai. Policininkams nepatinka teatrališki efektai.

Tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Kopdamas viršun nė akimirką nepajunti malo­ numo, tik nerimauji, visą laiką stengiesi iš paskutiniųjų, drebi, kovoji su atvirų erdvių baime, bandai susidoroti su deguonies stygiumi, kylanti panika stumia į pavojų, o tada apima dar pa­ vojingesnė apatija. Pasiekęs viršūnę nepatiri palaimingo per­ galės jausmo, tik pasirūpini įrodymais, kad buvai čia, padarai nuotrauką ar dvi, neapgaudinėji savęs ir negalvoji, kad blo­ giausia jau praeityje, kovoji su snauduliu, stengiesi išsaugoti budrumą, mechaniškai kaip robotas darai tai, ką reikia, nuolat stebi padėtį.

Visą laiką stebi padėtį. Koks oras? Ką sako kūnas? Kur mes? Kiek laiko esame čia? Kaip sekasi kitiems grupės na­ riams?

Jis žengė atatupstas, pasitraukė nuo pulto. Net ir tada, kai ritamės į nuokalnę. Ir būtent todėl mes norėjome paban­ dyti.

Martinėno Knyga

Patalpoje tvyrojo tyla. Visiška tyla. Jokio akivaizdaus žiovavimo ar šliurinimo po kėdėmis. Dieve, pagalvojo Hagenas, kaip pirštu į akį. Svarsčiau, ar minėti kryptingumą, bet sugretinus šį žodį su anais dviem jam pritrūksta svarbos ir didingumo.

Taigi, jūs gal paklausite, kas iš tos ištvermės ar vienybės, jei nėra tikslo, nėra kryptingumo. Kovoti dėl pačios kovos? Garbė be jokio atlygio? Taip, numesti riebalus su svoriais, kad kova dėl pačios kovos.

Garbė be jokio atlygio. Apie Veneslos bylą bus kalbama ne vienus me­ tus, kadangi tai buvo kopimas viršun. Kadangi tai atrodė neį­ manoma. Kalnas buvo per aukštas, kmg svorio netekimas moline il pernelyg apgaulingas, deguonies - per mažai. Viskas susiklostė nepalankiai. Ir tai bus istorija apie kopimą viršun, kuris pavers bylą mitu, legen­ da, kurią prisimins prie laužo stovykloje. Tokia, kuri gyvuos atmintyje. Kaip ir daugelis pasaulio alpinistų, pasiekusių tik 36 jC2 prieškalnę, jūs galite dirbti visą gyvenimą ir nesusidurti su tokia byla.

Jei ši byla būtų išaiškinta per pirmąsias savaites, ji būtų greitai nugrimzdusi užmarštin. Ką gi bendro turi istori­ jos apie legendines kriminalines bylas?

Beįmanąs laukė. Linktelėjo, tarsi būtų sulaukęs atsakymo. Kaip ir užkopti į kalną. Greta Hageno pasigirdo šnabždesys: - Kalba geriau už Čerčilį. Skyriaus viršininkas atsisuko ir pamatė šalia stovinčią ir šelmiškai šypsančią Beatę.

Hagenas linktelėjo ir nužvelgė susirinkusius pareigūnus. Gal ir seni triukai, bet jie vis dar veikia. Prieš kelias minutes kmg svorio netekimas moline il matė tik išblėsusią ir užgesusią ugnį, o dabar Belmanui pa­ vyko įpūsti į pelenus šiek tiek gyvybės.

Bet Hagenas žinojo, kad toliau tūnant aklavietėje tai ilgai nesitęs. Po trijų minučių Beįmanąs baigė įkvepiančią kalbą ir nu­ lipo nuo pakylos plačiai išsišiepęs, lydimas audringų plojimų.

Hagenas klusniai plojo kartu su kitais ir nenorėjo grįžti ant pakylos. Netrukus jis padarys visai kitokį įspūdį, pranešęs, kad grupė sumažinama iki trisdešimt penkių tyrėjų. Toks Beįmano įsakymas, apie kurį, bendru susitarimu, praneš ne pats Beįma­ nąs. Hagenas žengė pirmyn, padėjo savo aplanką, kostelėjo, apsimetė, kad peržiūrinėja lapus.

Pakėlė akis. Kai kuriems iš jūsų bus skirtos naujos pareigos. Visi suakmenėję. Ugnis užgesinta. Ponios ir ponai, Elvis paliko pastatą. Ar tai buvo Trulsas? Vargiai, jį laikinai nušalino dėl ryšių su Asajevu. Beįmanąs iš­ ėjo iš pastato ir nuklampojo sniegu prie laukiančio automobi­ lio. Užėmus policijos viršininko pareigas, jam buvo pranešta, kad pagal taisykles jam priklauso vairuotojas, bet trys jo pirm­ takai vairuotojo paslaugų atsisakė manydami, kad toks elge­ sys rodytų netinkamą pavyzdį, mat būtent jiems tenka mažinti darbo vietų skaičių kitose srityse.

Maksvelui sukrus elektromagnetinio lauko teorij, A. Svorio netekimas be žinomos priežasties atradus natralj radioaktyvum ir t. Technikos, medicinos, ems kio mokslai sprendia visuomens poreiki keliamas problemas ir iuo poiriu yra taikomieji mokslai. Fizika remiasi ir nustato naujus gamtos, t. Antra vertus, fizika negali vystytis be technikos, be sudtingos materialins technins bazs.

Tikslesns matavimo ir kitos iuolaikins technikos taikymas sudaro slygas naujiems fizikos atradimams, t. Martinnas Mechanika yra fizikos skyrius, nagrinjantis paprasiausi materijos judjim, t. Taigi mechaninis judjimas yra kn savitarpio padties arba vieno kno dali tarpusavio isidstymo kitimas laike. Mechaninis judjimas visuomet reliatyvus knas nejudantis vieno kno atvilgiu gali judti kit kn atvilgiu. Todl kiekvienu mechaninio judjimo atveju pirmiausia btina nurodyti, kurio kno atvilgiu mes t judjim nagrinsime, t.

Nuo to labai priklauso mechaninio judjimo apraymo sudtingumas. Aprayti kno mechanin judjim tai matematikai ireikti kno padties kitim laike koordinai sistemoje, susietoje su knu, kur laikome nejudaniu atskaitos pradia.

Mechanikoje iskiriamos trys dalys: kinematika, dinamika ir statika. Kinematika nagrinja kn mechaninio judjimo matematines raikas, kai judjimo dsningumas yra inomas. Dinamika prieastis, sukelianias mechaninio judjimo pokyius ir j tak judjimui. Statika nagrinja kn sistemos pusiausvyros slygas. Todl fizikoje statikos dsniai nagrinjami kartu su dinamikos dsniais. Klasikinis remiasi I. Niutono prielaida, kad egzistuoja absoliutin erdv ir absoliutinis laikas, visikai nesusij vienas su kitu ir nepriklausomi nuo materijos.

Šiuolaikinės informacijos technologijos ir telekomunikacijos priemonės, oro linijų keitimas kabelių linijomis, senų komplektinių transformatorinių keitimas stulpinėmis leido pagerinti elektros tiekimo kokybę, kuri prilygsta vakarietiškai m.

Darbuotojų skaičius bendrovėje m. LESTO pradėjo bandyti savaime besigydantį elektros tinklą. Įdiegus šį išmaniojo tinklo elementą, beveik 5 tūkstančiams vartotojų trijuose šalies rajonuose bus užtikrintas patikimesnis elektros energijos tiekimas.

Įvykus gedimui, jungtuvai vartotojams automatiškai atkurs elektros energijos tiekimą per kitą šaltinį. Elektros vartojimui ir eksportui sumažėjus Lietuvai reikėjo rasti naujas rinkas elektros gamybos pertekliui parduoti, o kartu tai svarbu ir Baltijos šalims susijungti kmg svorio netekimas moline il bendru Vakarų Europos elektros tinklu.

Lenkijos pusė buvo suinteresuota iš Lietuvos pirkti pikinę elektros energiją, kurią gali tiekti pradėjusi veikti Kruonio HAE. Lenkai prognozavo, kad nuo m. Sovietmečiu Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemos dirbo sinchroniškai, bet tarp Lietuvos ir Lenkijos nebuvo tiesioginių elektros linijų.

Elektra kelią tarp Lietuvos ir Lenkijos galėjo rasti tik per Baltarusiją kv elektros linija Ross Bialystok. Tai netenkino nei Lietuvos, nei Lenkijos tikslų. Darbo grupė savo darbą baigė m. Jos pasiūlytas prioritetinis sujungimo variantas buvo kv elektros linija Alytus Elk Bialystok su nuolatinės srovės intarpu Alytaus kv pastotėje. Buvo sutarta tą projektą toliau vystyti, kmg svorio netekimas moline il jį įgyvendinti metais. Lietuvos ir Lenkijos specialistai detaliai išnagrinėjo Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimo scenarijus pagal realias bendrovių galimybes.

Sutartyje Lenkijos siūlymu buvo numatyta pirmame etape kv elektros linija į elektros tinklų salą Lenkijoje perduoti tik 50 MW, o toliau projektą palaipsniui plėtoti m. Tais pačiais metais Ūkio ministerija paskelbė tarptautinį konkursą parinkti investuotoją elektros linijos Lietuvos ir Vakarų Europos tinklų sujungimo projektui. Pagal konkurso rezultatus strateginiu investuotoju m.

Deja, tas svarbus projektas nebuvo pradėtas, nes Power Bridge Company nepavyko parengti Lietuvai priimtino pasiūlymo iki sutarto termino m. Power Bridge Company derėjosi tik su Lietuvos politikais ir energetikais, bet nei karto nesusitiko su PSE SA specialistais metais prasidėjusi finansinė krizė rytų Azijoje turėjo įtakos Power Bridge Company vedančiosios kompanijos Callenergy finansinei būklei, o pasikeitus Lietuvos Vyriausybei, apie metus trukusios derybos buvo nutrauktos.

Bet Lietuvos ir Lenkijos derybos sujungti Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklus tęsėsi. Power Bridge nepasisekė, bet tai padarė teigiamą poveikį tarptautiniam domėjimuisi Lietuvos elektros energetikos planais spalio 19 d.

Varšuvoje buvo pasirašytas Lenkijos ekonomikos ir Lietuvos ūkio ministrų Memorandumas dėl Lenkijos ir Lietuvos energetikos sistemų sujungimo. Vykdant šį memorandumą sudaryta bendra ekspertų grupė, kuri išnagrinėjo galimas sujungimo scenarijų galimybes m. Darbo grupės skaičiavimais rekomenduojamo sujungimo scenarijaus įgyvendinimas kainuotų ,4 mln.

Dėl to m. Lenkijos ir Lietuvos Respublikų Ministrai pirmininkai J. Buzek ir A. Kubilius bendru laišku kreipėsi į Europos Komisijos Prezidentą R.

Prodi m. Tai Baltijos elektros kelias į Vakarus. Lenkijai toks projektas reikalauja didelių investicijų į jos šiaurės rytų elektros tinklus, kur daug gamtos draustinių, neišvystyti elektros tinklai, nes mažai elektros vartotojų. Be to Lenkijos pusė nuogąstavo, kad Lietuva su savo pigia elektra gali nukonkuruoti Lenkijos eksporto rinkas Vokietijoje ar Slovakijoje, kad į Lenkiją gali plūstelėti Rusijos elektra.

Tik Lietuvai įsipareigojus uždaryti Ignalinos AE antrąjį bloką ir atsiradus elektros stygiui Rusijoje bei prognozuotam elektros poreikio sparčiam augimui pačioje Lenkijoje, susidarė ekonominės prielaidos Lenkijai turėti elektros jungtis su Lietuva m.

Tikruosius matmenis projektas įgavo m. Tais pačiais metais kmg svorio netekimas moline il atliktas specialiojo plano strateginių pasekmių aplinkai vertinimas, pabaigtos tarpvalstybinės konsultacijos dėl elektros jungties poveikio aplinkai vertinimo, galiausiai m.

Tai leido m. Laimėjusi tarptautinius konkursus nuolatinės srovės keitiklio sukūrimo, statybos ir įrengimo Lietuvoje darbus atlieka pasaulinė technologijų kompanija ABB, Alytaus transformatorių pastotės rekonstrukciją ir elektros perdavimo linijos statybos darbus lietuviško kapitalo inžinerijos ir energetikos objektų rangos įmonė A.

Žilinskio ir ko UAB. Alytaus rajone iškilmingai paskelbta apie elektros tilto su Lenkija statybos pradžią. Renginyje dalyvavusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė į elektros jungties pamatą įleido strateginio energetikos objekto statybos pradžią žyminčią kapsulę su laišku ateities kartoms.

Elektros jungties statybos kmg svorio netekimas moline il vykdomi ir metais, jungtis pradės veikti m. Per šį laiką tarp Alytaus ir Elko kmg svorio netekimas moline il bus nutiesta kilometrų ilgio kv oro linija. Jos ilgis Lietuvoje 51 km.

Lietuvoje taip pat rekonstruota kv Alytaus transformatorių pastotė ir bus pastatytas MW nuolatinės srovės keitiklis su kv skirstykla. Tai beveik 2 tūkstančių kvadratinių metrų dydžio, 21 metro pločio ir 90 metrų ilgio unikalus, pagal specialų užsakymą kuriamas įrenginys. Keitiklis su nauja kv skirstykla užims maždaug 12 hektarų plotą ir veiks už metrų nuo Alytaus transformatorių pastotės m.

Maždaug 50 metrų aukščio atramos Lietuvoje statomos kas metrų per Alytaus ir Lazdijų rajonus, numatytoje trasoje. Iš viso Lietuvoje bus pastatyta apie naujoviško dizaino atramų.

Iki m. Didžioji dalis numatytų elektros jungties rangos darbų bus užbaigta m. Preliminari projekto vertė 1,28 mlrd. Galimybės sujungti Lietuvos ir Švedijos elektros energijos sistemas nuolatinės srovės kabeline linija buvo pradėtos nagrinėti dar metais. Prie šios minties sugrįžta po kelerių metų. Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo tinklo operatorių iniciatyva atlikta studija, kurioje konstatuota, kad tokia jungtis būtų naudinga abiem šalims. Studijos rezultatai parodė, kad Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų sujungimas MW pralaidumo nuolatinės srovės kabeliu, paklotu Baltijos jūros dugnu, pareikalautų mln.

Pradėti ieškoti rangovai, kuriems būtų patikėti svarbiausi jungties statybos darbai nuolatinės srovės keitiklio pastato statyba, kabelio gamyba ir klojimas jūroje bei sausumoje. Tais pačiais metais ištirtas ir Baltijos jūros dugnas: ieškota, kuriame jūros ruože būtų saugiausia guldyti aukštos įtampos elektros kabelį.

Tarp Lietuvos 43 metų svorio metimas Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorių Litgrid ir Svenska Kraftnat bendradarbiavimo susitarimas dėl MW galios kilometrų ilgio NordBalt jungties įgyvendinimo pasirašytas metų pradžioje. Jame nustatyta, kad vykstant planavimo, statybų darbams abi šalys nuolatos bendradarbiaus. Pagal šį susitarimą, pusė jungties ir su ja susijusi infrastruktūra priklauso Švedijai, o pusė Lietuvai.

Praėjus vos keliems mėnesiams abu elektros perdavimo sistemos operatoriai pasirašė ir sutartis su pagrindiniu projekto rangovu, pasauline technologijų kompanija ABB. Panašių projektų patirties sukaupusi bendrovė įsipareigojo pagaminti ir pakloti kv aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelį ir abiejuose jungties galuose Klaipėdos ir Nybro transformatorių pastotėse pastatyti nuolatinės srovės keitiklius metais pagamintas kilometrų ilgio kabelis, pradėti mechaniniai jo bandymai.

Aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelis projektuotas ir gamintas atsižvelgiant į specifinius elektros energijos perdavimo reikalavimus, naudojamą technologiją ir sąlygas, kuriose jis bus naudojamas: jūros gylį trasose, dugno savybes. Vienas NordBalt kabelio metras sveria 30 kilogramų, jūrinio kabelio skersmuo siekia 12,3 centimetrų.

Kabelis vyniojamas į didžiules rites viena jų gali sverti iki tonų. Administraciniai ir planavimo darbai teritorijų planavimas, nėra 1 riebalų degintojo pasaulyje įrengimo projektai buvo baigti iki metų vidurio. Projektui ir Švedijoje, ir Lietuvoje išduoti statybos leidimai. Tais pačiais metais vienas svarbiausių parengiamųjų statybos darbų buvo horizontaliojo gręžimo darbai po Kuršių mariomis.

Per itin trumpą laiką Kuršių mariose ir Baltijos jūros pakrantėje įtaisyti du vamzdžiai, per kuriuos vėliau pratrauktas kabelis. Vamzdžiai giliausiai įgręžti 17 metrų gylyje nuo marių paviršiaus metai buvo aktyviausi jungties statybos metai.

Per metus įvykdyti du trečdaliai statybos darbų. Praėjus žiemiškiems orams, metų pavasarį prie Lietuvos krantų Baltijos jūroje prisišvartavo specialus kabelių klojimo laivas Topaz Installer.

Pirmieji NordBalt povandeninio kabelio metrai į jūrą paguldyti balandžio 11 dieną. Specialus laivas dirbo dieną naktį be pertraukų ir iki šiltojo sezono pabaigos rugpjūtį paklojo kilometrų kabelio. Kabeliui į jūrą nuleisti laive įmontuota nuleidimo sistema ir keli jūriniai kranai. Paklotą kabelį atskirai įgilino kiti laivai, taip jį apsaugodami nuo galimų pažeidimų žvejybinių tinklų, inkarų ar pan.

Iš viso bus pakloti kilometrų jūrinės jungties. Sausumoje per pramoninį Klaipėdos rajoną iki Klaipėdos transformatorių pastotės paklota 13 kilometrų kabelio.

Kabelis buvo klojamas maždaug numesti svorį kvėpavimo metodais atkarpomis, ilgiausia atkarpa 1,6 kilometro pasitelkus galingą keliamąją techniką buvo pertraukta per vamzdžius, paklotus po Kuršių mariomis. Nuolatinės srovės keitiklio statybos šalia Kmg svorio netekimas moline il transformatorių pastotės pradėtos m. Keitiklio pastato, kurio plotas dydžiu prilygsta futbolo aikštei, statybos vyks iki metų pabaigos.

Traukiamas NordBalt kabelis Lietuvoje Prie atnaujintos Klaipėdos transformatorių pastotės metų rudenį prijungta nauja kv elektros perdavimo linija Klaipėda Telšiai. Ši 90 kilometrų ilgio linija, sujungianti Klaipėdą ir Telšius, yra pirmoji kv įtampos perdavimo linija, pastatyta atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

Per ją iki Klaipėdos kabeliu atitekėjusi skandinaviška elektra bus perduodama visai Lietuvai. Baltijos jūroje bus patiesti likę kilometrų jūrinio kabelio, abiejuose krantuose bus baigtos nuolatinės srovės keitiklių statybos.

Jungtis numatoma paleisti metų gruodį. Jungimasis sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais Jau m. Round Table. Baltijos energetikos sistemų sinchroninis darbas su UCTE buvo nagrinėtas ir m. Baltijos žiedo studijoje. Be to, AB Lietuvos energija m. UCTE Prezidento atsakyme, gautame m. Jo pagrindinis tikslas nustatyti Baltijos energetikos sistemose veikiančių elektrinių dažnio reguliavimo efektyvumą ir sistemų dažnines charakteristikas.

Pagal eksperimento rezultatus nustatyta, kad Baltijos energetikos sistema gali dirbti stabiliai izoliuotu režimu, tačiau toks darbo režimas neužtikrina patikimo ir saugaus darbo ilgesnį laiką. Europos Sąjungai pradėjus glaudžiau bendradarbiauti su Rusija energetikoje, iš Europos Sąjungos šalių kilo iniciatyva sukurti gigantišką sinchroniškai veikiančią energetikos sistemą nuo Lisabonos iki Vladivostoko.

Tuo tikslu m. Joje dalyvavo ir Baltijos elektros perdavimo sistemų operatoriai. Darbą atliko 5 darbo grupės, kuriose dirbo per ekspertų. Lietuvos energijos specialistai dalyvavo visose darbo grupėse. Studija buvo baigta m. Rygoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrų pirmininkai pasirašė komunikatą, kuriuo įpareigojo Baltijos elektros perdavimo sistemų operatorius iki metų pabaigos atlikti Baltijos energetikos sistemų sujungimo su UCTE sinchroniniam darbui galimybių studiją ir pateikti ataskaitą dėl sujungimo išlaidų ir laiko grafiką.

Rugpjūtį buvo sukurta bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių darbo grupė studijai rengti. Skirtos paramos gavėjais numatyti Litgrid, Augstsprieguma tikls ir Elering m. Lietuvos ir Europos elektros sistemų integracija taip pat apima ir Litgrid įgyvendinamus strateginius energetikos projektus: elektros jungtį su Lenkija LitPol Link, jungtį su Švedija NordBalt bei Lietuvos elektros sistemos integraciją į kontinentinės Europos tinklus m.

Studijoje daroma išvada darbas sinchroniniu režimu kontinentinės Europos elektros tinkle techniniu požiūriu, t. Vis dėlto, siekiant prisijungti sinchroniniam darbui su Kontinentinės Europos elektros tinklu, priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus, reikia sustiprinti 30 Anzelmas Bačauskas Lietuvos elektros ūkis ir jo plėtra, jungtys su ES šalimis dabartines Baltijos šalių, Lenkijos ir Kaliningrado srities elektros perdavimo sistemas, modernizuoti kontrolės priemones ir rezervą, taip pat įrengti kelis nuolatinės srovės keitiklius jungtyse su Rusija ir Baltarusija.

Lietuvos elektros tinklų sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais sistemos patikimumo N-1 kriterijaus reikalavimų įvykdymui reikia pastatyti naują kv elektros perdavimo liniją Vilnius Neris, taip pat reikalinga papildomų kv linijų statyba patikimumo padidinimui Rytų Lietuvoje. Lietuvos elektros energetikos bendrovės ir jų vadovai Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę buvusi Vyriausioji gamybinė energetikos ir elektrifikacijos valdyba buvo pervadinta gamybiniu susivienijimu Lietuvos energetika, o jo generaliniu direktoriumi paskirtas Anicetas Mikužis, nuo m.

Kmg svorio netekimas moline il iki m. Jį nuo m. Sirutis buvo patvirtintas jos valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi m. AB VST akcijos buvo gražintos valstybei už mln. Lietuvos elektros energetikos bendrovių vadovai pateikti 9 lentelėje. Nuotraukas ir informaciją apie jungčių projektų eigą bei statybą maloniai pateikė Vilija Railaitė, Litgrid komunikacijų vadovė. Algimantas Vladas Stasiukynas Gimė m.

Mokėsi Kauno politechnikos institute, Santechnikos fakultete inžinierius statybininkasMaskvos sąjunginiame neakivaizdiniame politechnikos institute katilinių įrengimaiLietuvos energetikos institute šiluminės technikos mokslų daktaro disertacija m.

1. Jo Nesbo - Policija ().pdf - dti.lt
2. Martinėno Knyga | PDF

Vėliau Kauno statybinių konstrukcijų gamyk los, Kauno gamybinių įmonių kombinato, Alytaus ir Vilniaus šilumos tinklų, Kauno termofikacinės elektrinės direktorius m. Daugelio mokslinių straipsnių ir išradimų autorius.

Dėstė Riomerio universitete ir Energetikų mokymo centre. Fechtavimo sporto meistras, Lietuvos čempionas. Apdovanotas Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto Lietuvos energetikų garbės ženklu. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo paveldėtas sudėtingas ir didelis energetikos ūkis. Tarp buvusių sąjunginių respublikų jis buvo vertinamas kaip vienas pažangiausių ir patikimiausių.

Didieji energetiniai objektai Ignalinos atominė, Kruonio hidroakumuliacinė ir Elektrėnų kondensacinė elektrinės, Mažeikių naftos perdirbimo gamykla buvo pastatyti viso regiono Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos respublikų bei Kaliningrado srities poreikiams. Daugiau kaip du trečdaliai elektros energijos ir trys ketvirčiai pagamintų naftos produktų buvo realizuojami už Lietuvos ribų.

Didelio pralaidumo aukštos įtampos elektros linijos patikimai jungė Lietuvos energetinę sistemą su kaimyninėmis respublikomis ir su TSRS vieninga energetikos sistema. Termofikuoti ir dujofikuoti beveik visi miestai ir miesteliai, išvystytas naftos produktų tiekimo tink las su bazėmis taip pat ir valstybinio kuro rezervo ir kuro kolonėlėmis, Klaipėdoje veikė naftos eksporto terminalas, naftotiekis Družba jungė Mažeikių perdirbimo įmonę su Rusijos naftos verslovėmis, veikė Fizikinių-techninių energetikos problemų mokslinių tyrimų ir elektros tinklų projektavimo institutai Kaune, naftos paieškas vykdė Gargždų naftos geologijos įmonė.

Tai buvo didelis turtas, tačiau ir didelių problemų šaltinis. Visa įranga buvo pritaikyta dirbti tik įvežamais iš vienos šalies TSRS energijos nešėjais branduolinis kuras, nafta, mazutas, gamtinės dujoskurios vadovai visais būdais priešinosi prasidėjusiam imperijos skilimui.

Iš jų geranoriškumo buvo naivu sulieknėti dideles rankas, o pertekliniai galingumai reikalavo papildomų lėšų jiems eksploatuoti. Atsiskyrusiai Lietuvai teko spręsti sudėtingas ne tik energijos nešėjų tiekimo ir atsiskaitymo už juos, bet ir elektros bei naftos produktų eksporto į tą pačią TSRS bei elektrinių darbo vieningoje Šiaurės-Vakarų TSRS energetikos sistemoje problemas.

Reikėjo sukurti ir efektyvią perimto turto valdymo sistemą. Ignalinos atomine elektrinė, Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, Lietuvos energetikos susivienijimas Litovenergo su elektrinėmis, elektros tinklų ir didžiųjų miestų šilumos tinklų įmonėmis, energetikos statybos trestu bei Kaunasenergoremontu priklausė sąjunginėms ministerijoms ir buvusios Lietuvos Kmg svorio netekimas moline il vadovų įtaka joms buvo neesminė. Dujų, naftos produktų tiekimo ir mažųjų miestų šilumos įmonės buvo respublikinio pavaldumo.

Ministerija buvo suformuota vadovaujantis profesionalumo ir kompetencijos principais, neatsižvelgiant į praeitį ir politines pažiūras. Šalia kmg svorio netekimas moline il elektros energetikos specialistų praktikų S. Kuto vėliau energetikos ministro ir K. Žilio dirbo buvusi Komunalinio ūkio ministerijos vyr. Macežinskienė, buvęs Valstybinio plano komiteto energetikos skyriaus viršininkas G. Choroševskis, disidentas S. Tuometį ministerijos kolektyvą tikrai buvo galima laikyti sutelkto darbo bendram tikslui pavyzdžiu.

Ministerijos reguliavimo sferai buvo priskirti elektros, šilumos, naftos gavybos, perdirbimo ir naftos produktų tiekimo, gamtinių ir suskystintų dujų, kuro ir vandens tiekimo gan greitai perduoto savivaldybių žinion sektoriai. Vienas svarbiausių pradinių tikslų buvo sukurti įstatyminę teisinę bazę visų energetinių įmonių darbui nepriklausomybę paskelbusioje, bet dar toli gražu nepripažintoje valstybėje ir sklandžiai integruoti buvusias Sąjunginės priklausomybės įmones į šalies ūkį.

Reikia pasidžiaugti, kad daugumos įmonių vadovai ir darbuotojai geranoriškai pritarė naujajai tvarkai. Išimtis buvo Ignalinos atominės elektrinės gen.

Prie įtampos prisidėjo ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdis savo konferencijoje m. Į Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą Ignalinos atominės elektrinės darbo kolektyvų taryba atsakė nutarimu, kurio pirmas punktas reikalavo paskelbti Ignalinos AE teritorijoje pilietinį nepaklusnumą Lietuvos AT sesijos įstatymams ir nutarimams bei pripažinti juos neveikiančiais, kol šiuos klausimus išspręs tarybinė Vyriausybė.

Elektrinės vadovai užėmė aiškiai separatistinę poziciją, prasidėjo idėjų susijungimo su Daugpiliu ir prisijungimo prie Baltarusijos propagavimas. Eilinius darbuotojus baugino neaiškumas dėl darbo ir šeimų ateities. Savo ruožtu visi suprato kad, kaip parodė Černobilio kolektyvo likimas, Tarybų Sąjungoje jų irgi niekas išskėstom rankom nelaukia. Padėtį dar labiau apsunkino m. Chromčenką ir paskyrus į šias pareigas V. Ševaldiną, padėtis stabilizavosi. Reikia pažymėti, kad naujo direktoriaus parinkimas galėtų būti chrestomatiniu pavyzdžiu, skiriant didelių energetinių objektų vadovus.

Buvo atlikta darbuotojų apklausa, atlikta kandidatų dalykinių ir moralinių savybių analizė ir tik tada priimtas sprendimas. Naujas direktorius sugebėjo nukreipti elektrinės kolektyvą lojalumo Lietuvai kryptimi ir iki pat elektrinės sustabdymo daugiau jokių problemų nekilo. Deja, vėliau ši gera praktika buvo ignoruojama, suteikiant prioritetą ne kompetencijai, o politinėms pažiūroms ir partiniams interesams.

Įsigalėjus daugpartinei sistemai ir nuomonių pliuralizmui, atsirado ir įvairių interpretacijų dėl energetikos darbuotojų, ypač vadovaujančiųjų, lojalumo nepriklausomai valstybei. Ne paslaptis, kad beveik visi tuomečiai vadovai buvo TSKP nariai ir neišvengiamai kontaktavę su KGB struktūromis, kurios energetikos objektams rodė padidintą dėmesį. Tai, kad energetikoje nebuvo toleruojama raganų medžioklė ir kadrų valymas, reikia laikyti dideliu Energetikos ministerijos ir Ministro L.

Ašmanto protingos vadybos politikos pasiekimu. Tuo laiku netrūko radikalių politikų superpatriotų, matančių kiekviename, dirbusiame sovietiniais laikais bent kiek atsakingesnį darbą, tautos priešą. Reikėjo turėti stiprią kmg svorio netekimas moline il ir principus, norint atsispirti jų nuolatiniam puolimui. Jau žymiai vėliau, man pradėjus dirbti energetikos ministru, vienas Seimo narys aiškino, kad mano pareiga atleisti ne mažiau kaip pusę energetikų, nes tiek yra Pirmieji Lietuvos energetikos ministrai: L.

Ašmantas, A. Stasiukynas, A. Leščinskas, S. KGB agentų. Paklausus, kaip juos nustatyti, išgirdau atsakymą, jog geriausia pakeisti visus, kad nebūtų apsirikta, o buvusio ministro didžiausia klaida, kad jis to nepadarė. Kvalifikuotų vadovų ir personalo apsaugojimas nuo politinio persekiojimo garantavo patikimą energetinės sistemos darbą. Po Lietuvos atsiskyrimo energetinės įmonės buvo valstybinės, išskyrus Alytaus šilumos tinklus, kurie ekonominiam eksperimentui, TSRS energetikos ministro leidimu, buvo išnuomoti darbo kolektyvui.

Redagavo Dalia Kižlienė Maketavo Eglė Jurkūnaitė Viršelio dailininkas Zigmantas Butautis Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais interneteišleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. Kampinėje spintoje atsidavė medžiu, paraku ir ginklų aly­ va. Saulei įspindus pro kambario langą, šviesos gija, įgavusi smėlio laikrodžio formą, pro rakto skylutę prasiskverbė į spin­ tą, ir - spinduliams lūžtant tam tikru kampu - ant lentynos blankiai tvykstelėjo ginklas.

Iš esmės tai buvo arba gamybiniai susivienijimai Kmg svorio netekimas moline il energetinė sistema, apjungianti elektrines, zonines elektros tinklų ir didžiųjų miestų šilumos tinklų įmones bei statybos ir remonto organizacijas; Šilumos tinklų direkcija, apjungianti rajonų šilumos tinklų įmones; Lietuvos dujos; Lietuvos kuras arba atskiros įmonės. Natūralu, kad šaliai iškovojus nepriklausomybę, jos panoro tapti atskiromis įmonėmis. Palaipsniui atsiskyrė ir tapo nepriklausomos elektros tinklų ir dujų įmonės, kodėl svorio metimas sustojo statybos trestas, Kauno energoremonto įmonė.

Prasidėjo privatizavimo procesai. Energetikos ministerija laikėsi nuostatos, kad gali būti privatizuojamas tiesiogiai kmg svorio netekimas moline il natūralia monopoline įmonių veikla elektros, šilumos, dujų, naftos ir naftos produktų transportavimas ir tiekimas nesusijęs turtas. Vėliau šioms įmonėms buvo suteiktas spec. Ignalinos Atominė elektrinė liko valstybine, kurioje įmonė atliko eksploatuojančios organizacijos funkcijas m.

Laikinu vadovu paskirtas IAE pamainos viršininkas G. Lipunovas, kurį neilgai trukus pakeitė iš Kolos AE pakviestas branduolinės saugos specialistas P.

Vaišnys m. Jeigu technologinių gamybos problemų beveik nekildavo, tai atsiskaitymas už energijos nešėjus ir pagamintą energiją buvo labai komplikuotas. Tiekėjai reikalavo atsiskaityti konvertuojama valiuta, vartotojai vengė mokėti, įsiskolinimai katastrofiškai augo.

Šalis netgi neturėjo savų pinigų, o įvesti talonai vagnorkės tiko tik savai rinkai. Valstybė savų valiutos išteklių beveik neturėjo ir niekuo energetikams padėti negalėjo. Nacionaliniai bankai dar tik kūrėsi. Verstis teko įvairiais būdais. Valiuta už talonus buvo perkama iš pramonės įmonių, valiutos keityklų, praktikuoti prekių mainai barteris.

Mažeikių naftos įmonė pradėjo naudoti procesingą naftos perdirbimą, atsiskaitant su tiekėju naftos produktais, sutartą dalį jų parduodant už perdirbimą.

Tuometiniai energetinių įmonių vadovai Br. Vištinis dujų įmonėsA. Mikužis energetikos sistemaJ. Ilikevičius naftos produktų tiekimas parodė neeilinį išradingumą ir susitelkimą, aprūpinant vartotojus elektra, šiluma, gamtinėmis dujomis ir naftos produktais.

Šis išradingumas po kurio laiko tapo Valstybės kontrolės departamento padidinto dėmesio objektu. Nors jokių rimtesnių pažeidimų nebuvo įrodyta, tačiau ant energetikų ir ministro išpilta pamazgų masinės informacijos priemonėse ir nervų sugadinta nemažai.

Eksportuoti elektros energiją buvo neįmanoma ir dėl sutrikusių atsiskaitymų, ir dėl išaugusių energijos nešėjų kainų Rusija savo elektros gamintojams taikė keleriopai mažesnes kainas. Reikėjo taikyti ir kuro apribojimus tiekiant šilumą.

Energijos išteklių kainai artėjant prie pasaulinių, reali šilumos kaina, deginant už valiutą perkamas dujas ir mazutą, tapo neįkandama buitiniams vartotojams. Vidutinis atlyginimas vos dengė vidutinio buto šildymo sąnaudas. Energetikos ministerija siūlydama energijos kainas laikėsi šių pagrindinių iš esmės teisingų energetikos kainodaros principų: energijos ištekliai turi kainuoti tiek, kiek kainuoja; kainų ir tarifų sistema turi skatinti tiekėją, gamintoją ir vartotoją taupyti energiją ir išteklius; jeigu valstybė numato subsidijuoti tam tikrus vartotojus ar jų grupes, kompensacijos turi būti skiriamos iš biudžeto; energijos kainos ir tarifai turi atitikti ūkio makroekonominį modelį.

Tačiau Vyriausybė, spaudžiama bijančių prarasti rinkėjų populiarumą politikų, daugiausia ignoravo šiuos pasiūlymus. Šilumos tarifų gyventojams didinimas atsiliko nuo realaus kainų augimo, o kompensavimas buvo perkeltas ant pramonės pečių beje, sovietiniais laikais pramonė irgi mokėjo už gyventojus keturis kartus brangiau, bet ne keliasdešimt kartųtai gana sparčiai žlugdė imlias šilumai įmones. Jos paprasčiausiai nustojo mokėti.

Skolos šilumininkams, o jų dujininkams augo grėsmingai. Dujų tarifai buvo nustatomi mažesni negu pirkimo kaina. Asociacijos Lietuvos keliai vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas atskleidė, kad šiuo metu kelių tiesimo įmonėms taip trūksta darbo, kad verslininkams tinka praktiškai bet kokios bendradarbiavimo sąlygos. Pasak jo, Lietuvos kelininkai pastaruoju metu sulaukia tiek mažai užsakymų, kad jų turimų pajėgumų užtektų atlikti penkiskart daugiau darbų.

Mums svarbu turėti užsakymų, kad galėtume veikti, duoti darbo žmonėms, sakė jis. Pašnekovo manymu, toks ir yra pagrindinis pagal PPP finansuojamų projektų privalumas išsaugojamos kelininkų darbo vietos, o vairuotojams nereikia ilgai laukti, kol nutiesiamas kelias. Naujovė jautri interesams Kol kas atsargiai vertinama PPP bendradarbiavimo forma teoriškai nenuskriaudžia ir valstybės, nes ši dabar patekusi į panašią padėtį, kaip ir jos gyventojai pinigų trūksta net būtiniausiems dalykams.

Kadangi lėšų grandioziniams kelių statybos projektams apmokėti stinga, valstybei patogu įsipareigoti išmokėti statyboms išleistą sumą per porą dešimčių metų.

Dar labiau niekas nelaimi, kai niekas nevyksta. Nevadinčiau tokios finansavimo formos blogybe, greičiau tai išeitis, svarstė R. Tačiau natūraliai kyla klausimų kas bus, jei į skolą bus statoma daugiau kelių infrastruktūros objektų. Lietuvoje ne vienai rajoninių ar krašto kelių atkarpai būtina rekonstrukcija, taigi, atrodytų, visą kelių tinklą galima atnaujinti pasitelkus privatų kapitalą.

Bet kelius nutiesusiems verslininkams valstybė vis tiek turės atsiskaityti, nors ir ne iš karto. Taigi, bendrai finansiniai įsipareigojimai nebus mažesni, nei iš karto atseikėjus reikiamą sumą. Priešingai, E. Masiulis patvirtino, jog dėl kreditavimo PPP būdu vystyti objektai pabrangsta proc.

Viešosios ir privačiosios partnerystės projektai Europoje nėra retenybė, nors ir nėra itin paplitę. Daugiausiai jų vykdoma Jungtinėje Karalystėje, po keletą įgyvendinta Suomijoje, Norvegijoje bei Danijoje. Lietuvoje PPP finansavimo būdas taip pat nėra visiška naujovė, tik anksčiau jie išbandyti gerokai mažesniu savivaldybių mastu. Objektas jau baigtas, juo naudojasi gyventojai, o miesto savivaldybė rangovui kasmet moka maždaug po 5 mln. Bet ne visi PPP projektai sėkmingi. Kaune tokiu pat būdu planuota statyti požeminę aikštelę Vienybės aikštėje, bet privačių investuotojų pasiūlyta kaina beveik tris kartus lenkė savivaldybės planuotą sumą, todėl planus teko atidėti.

Net finansų ekspertų nuomonės dėl PPP projektų naudos valstybei išsiskiria.

Vieni tokią partnerystę vadina galimybe išjudinti šalies ekonomiką, o kiti atkreipia dėmesį, kad į dešimtis milijonų vertus projektus gali lengvai įsipinti politiniai ir asmeniniai interesai. Šaltinis išsemiamas Todėl, anot R. Gradausko, per daug PPP projektų valstybė negalės apsiimti. Jei pirmasis pagal šią formą finansuojamas kelių infrastruktūros projektas bus sėkmingas, teks numatyti projektų skaičiaus ir apimčių ribas.

Tik kol kas neaišku, kas spręs, kiek projektų bus ne per daug ir kaip bus aiškinamasi, ar kokiam nors projektui vietos planuose neatsirado dėl savų poreikių. Tačiau apie tokius galimus interesų konfliktus R. Gradauskas atsiliepė atsargiai. Pas mus labai anksti galvojama apie jaučio odos pasidalijimą. Atrodo, gal geriau nieko nedarykime, kad tik kas nors ioana svorio metimas to nepasipelnytų, sakė pašnekovas.

Tačiau tikėtina, kad PPP projektai nevilios lengvo pelno siekiančių, bet atsakomybe nepasižyminčių verslininkų. Lėšas į naująjį Palangos aplinkkelį investuos patys rangovai, o valstybė jiems per tam tikrą laiką skolą grąžins, todėl verslininkams neapsimokėtų nevykdyti įsipareigojimų.

Visos sąlygos bus užtikrintos sutartimi. Sutartis įpareigos kelio statytojus nuolat palaikyti kmg svorio netekimas moline il tikrus standartus atitinkančią kelio būklę, bus sukurtas mechanizmas tam užtikrinti. Rangovui ekonomiškai neapsimokės sutarties nesilaikyti, patikino ir D. Tai priklausys nuo bandomojo Palangos aplinkkelio projekto sėkmės, verslininkų suinteresuotumo bei valstybės poreikio.

Tačiau greičiausiai tokia partnerystė bus vystoma ir toliau, kol valstybės kišenėse švilpauja vėjai. Šią studiją pakomentavo jos iniciatorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas, mokslų daktaras Virgaudas Puodžiukas. Man įstrigo Europos dangų asociacijos leidinyje pateikta diagrama, kad kelio tiesimas ir priežiūra aplinką teršia tik viena tūkstantąją dalimi, palyginti su transporto priemonių tarša.

Šios studijos tikslas ir idėja buvo paaiškinti, kiek mes, finansuodami tinkamą kelių priežiūrą ir plėtrą, galime sumažinti automobilių skleidžiamą taršą. Darnios kelių tinklo plėtros vizija suformuluoja, kokios reikia infrastruktūros, kuri leistų sumažinti poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, būtų atspari galimam klimato kaitos poveikiui bei didintų naudotojų saugumą.

Nėra neįgyvendinamų tikslų ES kelia vis didėjančius reikalavimus transporto sričiai, susijusius su aplinkos tarša bei žmonių saugumu. Tai ES direktyvomis bei reglamentais sugula ir į Lietuvos teisinę bazę, nes yra aiškiai išreikšta Baltąja knyga bei Nacionaline ir Kmg svorio netekimas moline il darnaus vystymosi strategija.

Ar šie dokumentai neprieštarauja vienas kitam ir ar yra realiai įgyvendinami? Vienu žodžiu galėčiau pasakyti taip. Dokumentai neprieštarauja vienas kitam ir yra įgyvendinami. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad dokumentuose yra teikiamos vystymo kryptys, siekiai, principai. O specialistai: Lietuvos automobilių kelių direkcija, miesto savivaldybės tai tos organizacijos, kurios atsakingos už infrastruktūros priežiūrą bei plėtrą.

Jie privalo atsižvelgti į ES diktuojamus principus ir parengti veiklos planus tai politikai įgyvendinti. Nutiestas 1 km miesto aplinkkelio automobilių išmetamų CO 2 dujų per 25 metus sumažina 2,7 tūkst. Jeim. Tačiau mums pavyko tai pasiekti. Naujojo periodo Baltoji knyga tikrai nekelia pernelyg ambicingų, neįgyvendinamų tikslų. Pavyzdžiui, užtikrinti, kad nebūtų viršijami aplinkos taršos normatyvai; apsaugoti ir gausinti želdynus; tobulinti biologinės įvairovės apsaugos metodus; sukurti taupią, ekonomiškai efektyvią ir aplinkai palankią transporto sistemą; sumažinti neigiamą transporto poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai tai siekiamybė, o ne konkretūs reikalavimai, ir visa tai nuolat daroma.

Kuriuos iš šių principų laikote svarbiausiais, kuriuos lengviausiai įgyvendinamais, ir kuriuos pozityviausiais mus supančiai aplinkai? Darnios kelių tinklo plėtros 1 tikslas yra mažinti gamtos išteklių naudojimą, degalų sąnaudas, tokiu būdu sumažinamos šiltnamio efektą ir klimato kaitą sukeliančių dujų emisijos. Šis uždavinys yra įgyvendinamas tiesiant miestų aplinkkelius, rekonstruojant gatves ir kelius, asfaltuojant žvyrkelius. Pavyzdžiui, nutiestas 1 km miesto aplinkkelio automobilių išmetamų CO 2 dujų per 25 metus sumažina 2,7 tūkst.

Asfaltavus 1 km žvyrkelio, per minėtą laikotarpį CO 2 išmetimai sumažėja 0,6 tūkst. Atitinkamai atlikus kelių rekonstrukcijos ar remonto darbus galima tiksliai apskaičiuoti, kiek mažėja žalingas poveikis žmonių sveikatai bei aplinkai tiek nuo teršalų, tiek nuo sukeliamo triukšmo. Darnios kelių tinklo plėtros 2 tikslas yra mažinti poveikį žmonių sveikatai, o tai gali būti pasiekta mažinant teršalų kiekius ir triukšmą gyvenamojoje aplinkoje, didinant eismo saugumą.

Eksploatuojant 1 km aplinkkelio per 25 metus sumažinami kenksmingų sveikatai teršalų kiekiai: anglies monoksido 43 t, azoto kmg svorio netekimas moline il 12 t, kietų dalelių kg. Išasfaltavus 1 km žvyrkelių per 25 metus dulkėtumas aplinkos tarša kietosiomis dalelėmis sumažėja 5 t.

Rekonstravus kelius padidinus jų pralaidumą ir pakeitus dangas galima sumažinti triukšmo lygį iki 10 dba ir apsaugoti gyventojus nuo pavojingo sveikatai triukšmo. Gatvių rekonstrukcija ir remontas sumažina triukšmo lygį iki 6 dba. Darnios kelių tinklo plėtros 3 tikslas yra poveikio biologinei įvairovei mažinimas. Diegiant biologinės įvairovės apsaugos priemones galima panaikinti automobilių transporto keliamą grėsmę ir pasiekti, kad keliai neturėtų neigiamo poveikio biologinei įvairovei.

Tinkamai parinktos priemonės aptvėrimai, gyvūnų migracijai tinkami praėjimai ir pan. ES akcentuojama darnos su gamta sąvoką. Esame nustatę, kad kai intensyvumas keliuose siekia 10 tūkst. Tai labai akivaizdžiai matome pavasarį susidūrę su varlėmis, per kelią migruojančiomis prie vandens telkinio. Todėl prie tokių intensyvių kelių reikia įrengti gyvūnų migracijos takus, nes to nepadarius grasiname sunaikinti visą populiaciją toje vietoje.

Į kelius investuoto 1 lito grynoji nauda Lt Žvyrkelių asfaltavimas Paviršiaus apdorojimas Kelių priežiūra Rekonstravimas ir stiprinimas Inžinerinės saugaus eismo priemonės Duomenys iš studijos Darni kelių tinklo plėtra ir aplinka. Jei pagerinę kelio kokybę galime sutaupyti iki 25 proc. Nors Lietuvai tai dar nėra taip svarbu kaip Vokietijai ar Prancūzijai.

Mums svarbiau mažinti aplinkos taršą, triukšmą, avaringumą. Lietuva prieš 2 3 metus buvo labiausiai šiuo požiūriu pavojinga ES šalis: gyventojų daugiausiai žūdavo žmonių autoavarijose. Ne mažiau aktualu triukšmas. Kadangi mūsų keliuose riedančių automobilių amžiaus vidurkis metų, atitinkamai jie kelia didesnį triukšmą. Tokio automobilių parko tarša irgi yra didesnė.

Jei kelias blogos kokybės, krinta važiavimo greitis ir sparčiai auga degalų sąnaudos. Nelygus kelias padidėjusio triukšmo šaltinis. Greičio, degalų sąnaudų ir autotransporto priemonių eksploatacinių išlaidų priklausomybė nuo kelio dangos ir jos būklės yra tiesioginė. Skaičiuojant eksploatacijos išlaidas, didelę dalį sudaro degalų sąnaudos.

Kai kelias nelygus, duobėtas, gerokai didėja ir degalų sąnaudos.

LIETUVOS ENERGETIKA V - PDF Nemokamas atsisiuntimas

Kelią tvarkydami, rekonstruodami, pageriname automobilio riedėjimo sąlygas ir iškart sumažiname taršą. Net ir gerai suprofiliuotas, lygus žvyrkelis degalų sąnaudas padidina 20 proc. Žvyro dangą asfaltuodami, sudarydami geras važiavimo sąlygas sumažiname tiesioginę taršą dulkėmis, mažiname automobilio eksploatacines išlaidas, bei, žinoma, CO 2 taršą. Ar būsime Šykštuolių kaimas? Iškelti tikslai kilnūs, tačiau jiems įgyvendinti reikia išteklių.

Ar mūsų valstybė kmg svorio netekimas moline il sklandžiai bei laiku juos riebalų nuostolių virškinimo problemos, kaip kad reikalauja, pavyzdžiui, Baltojoje knygoje nurodyti terminai? Konkretus pavyzdys: darnios kelių tinklo plėtros 1 tikslas yra mažinti gamtos išteklių naudojimą, degalų sąnaudas.

Tokiu būdu sumažinamos šiltnamio efektą ir klimato kaitą sukeliančių dujų emisijos. Kaip Lietuva įgyvendina šį tikslą ir ar finansiniai ištekliai leidžia suspėti su keliamais reikalavimais? Atsakydamas į šį klausimą norėčiau priminti vaikams skaitytą knygutę Pieštukas burtininkas.

Ten buvo pasakėlė Šykštuolių kaimas, kur keliautojas atvyko į vieną kaimą, kurio gyventojai skurdo ir dar padidino taupymo programą: valgyti vienąkart per dieną, o arklį šerti kartą per dvi dienas.

Rezultatas buvo toks, kad nusilpęs arklys nebepakilo, o išalkę žmonės buvo nedarbingi. Keliautojas pasisiūlė padėti ir privertė žmones gerai maitintis. Jie pradėjo efektyviau dirbti ir kaimas suklestėjo.

Jei mes dabar turime nuostolių dėl avarijų, degalų sąnaudų, ir žinome, kad įdėję vieną litą sutaupysime tris, kvailai pasielgtume to lito neinvestuodami, nors sutaupysime tik rytoj. Pavyzdžiui, jei tiesdami aplinkkelį investuojame litą, po artimiausių penkerių metų mums grįžta 3,2 litų. Ar galime sau leisti elgtis kaip Šykštuolių kaime neišleisti lito ir negauti tokios grąžos?.

Didžiausia nauda tiesiant aplinkkelius Didžiausia nauda tiek aplinkai, tiek transportui tiesiant aplinkkelius yra tada, kai aplinkkelis leidžia sutrumpinti kelią. Tada atsiranda automobilių ridos ekonomija, sutaupoma laiko, degalų, kitų automobilių eksploatacinių išlaidų, į aplinką patenka mažiau teršalų.

Tačiau dažnai aplenkiant miestą ar gyvenvietę kelias nesutrumpėja ar net pailgėja. Net ir tokiais atvejais aplinkkelio statyba gali būti naudinga, nes padidėja susisiekimo greitis. Nustatyta, kad vidutinio dydžio sunkvežimio prastova kainuoja 26 litus už valandą, o 5 ašių vilkiko apie 60 litų už valandą.

Taip pat gali sumažėti degalų sąnaudos. Nustatyta, kad net esant vienodam vidutiniam greičiui degalų sąnaudos važiuojant miesto režimu yra vidutiniškai 25 proc. Ne mažiau svarbu veiksnys, kad gali sumažėti avarijų. Keliuose yra griežtesni reikalavimai eismo sąlygoms ir saugumui nei gatvėse. Tiesa, nors apskritai avarijų keliams tenka mažiau nei gatvėms, dėl didesnių važiavimo greičių avarijų nuostoliai keliuose gali būti skaudesni.

Vilniuje buvo baigta tiesti 4,2 km ilgio A kategorijos Tūkstantmečio gatvė miesto vidaus pietinis aplinkkelis. Projekto įgyvendinimas atsiėjo ,7 kmg svorio netekimas moline il.

Specialistų apskaičiavimu, per 25 metus po šios gatvės atidarymo iš vieno į šį projektą investuoto lito bus gauta apie 3,5 litų grynos ekonominės naudos nevertinant ekonominės naudos dėl sumažėjusio transporto poveikio aplinkai : 2,2 litus sudarys automobilių transporto sutrumpėjusio kelionės laiko ekonominė išraiška, 1,1 lito išlaidų degalams ir autotransporto priemonių eksploatacijai santaupos, o 0,2 lito santaupos dėl sumažėjusio avaringumo ir išvengtų avarijų nuostolių.

Paminėtinas ir Karmėlavos aplinkkelio projektas. Buvo planuoti du aplinkkelio trasos variantai. Parinktas trumpesnis 4,2 km ilgio variantas, kuris bus labiausiai patrauklus tranzitiniam transportui. Karmėlavos gatvėmis važiuos tik vietinis transportas. Įgyvendinus projektą ir nutiesus aplinkkelį, transporto teršalų emisija regione sumažės 5 7 t per metus.

Ateityje tiesiant aplinkkelius Lietuvoje jų ekonominė nauda išliks tokia pat didelė, kokia yra šiuo metu, ar net didesnė, nes taršos kaina yra linkusi didėti. Mūsų vertinimu, per artimiausius 10 metų vienas litas, investuotas į miestų ir miestelių aplinkkelių tiesimą, duos apie 3,2 litų grynosios ekonominės naudos, kurią sudarys transporto laiko, degalų ir eksploatacijos išlaidų santaupos ir avaringumo sumažėjimo nauda.

Kelių ir gatvių rekonstrukcija Keliai, gatvės, taip pat jų sankryžos dažniausiai rekonstruojami siekiant padidinti jų pralaidumą ir pagerinti eismo sąlygas. Miestuose didinant gatvių tinklo bendrą pralaidumą tiesiamos naujos gatvių jungtys, kurios ne tik padidina gatvių tinklo tankį, bet ir leidžia optimizuoti kelionės maršrutą, sutrumpinti atstumą. Dar viena priemonė kelių ir gatvių pralaidumui didinti automatizuotos eismo valdymo sistemos, kurios leidžia optimaliau valdyti ir paskirstyti automobilių srautus, operatyviai teikti informaciją vairuotojams apie susidariusias nepalankias eismo sąlygas, kad jie galėtų pasirinkti kitą, alternatyvų maršrutą.

Pirmajame tome aprašyta Lietuvos energetikos istorija nuo seniausių laikų iki m. Antrajame tome apžvelgta mūsų šalies energetikos raida nuo m.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos LAKD vertinimu, vienas litas, investuotas į kelių rekonstrukciją, duoda apie 4,1 litų grynosios naudos. Mūsų vertinimu, dėl sulėtėjusių automobilių eismo augimo tempų ir sumažėjusio avaringumo ateityje tokia investicija duos mažesnę naudą apie 2,5 litų. Vienas litas, investuotas į gatvių ar jų sankryžų rekonstrukciją, automatizuotų eismo valdymo sistemų diegimą, turėtų duoti apie 2,8 litų grynosios naudos. Mūsų studija labai aiškiai nurodo, ką duoda vieni ar kiti darbai.

Savo ruožtu valstybė turi atsijoti prioritetus, įvertinti Lietuvos ūkio vystymosi kryptis ir nustatyti, kur leisti biudžeto lėšas, kur ekonominis efektas didesnis. Tai labai priklauso nuo valstybės politikos. Kokios valstybės strateginės kryptys: ar Lietuvoje svarbiausia ekologinis kaimo turizmas, ar pramonė, inovacijos, ar finansinis tarpininkavimas ir t.

Ar geriau asfaltuoti žvyrkelius ir sudaryti geresnes sąlygas miškų, žemės ūkiui? O gal vystyti magistralinius kelius, kad būtų skatinamas tranzitas? Poveikis žmogaus sveikatai Darnios kelių tinklo plėtros 2 tikslas yra mažinti poveikį žmonių sveikatai, o tai gali būti pasiekta mažinant teršalų kiekius ir triukšmą gyvenamojoje aplinkoje, didinant eismo saugumą.

Ar yra nustatytas tiesioginis poveikis žmonių sveikatai, susijęs su kelių infrastruktūra, bei kokį efektą turi infrastruktūros gerinimas? Dėl vieno autoįvykyje žuvusio žmogaus mūsų visuomenė patiria 1,85 mln. Tokiu būdu paskaičiuota, kad vien m. Eismo saugumo gerinimas leistų šiuos nuostolius sumažinti. LAKD vertinimu, į inžinerines saugaus eismo priemones valstybinės reikšmės keliuose investuotas vienas litas davė apie 4,6 litų grynos naudos. Dėl šių investicijų būtent valstybinės reikšmės keliuose per m.

Miestuose inžinerinių saugaus eismo priemonių diegimo nauda šiek tiek mažesnė, nes ten dominuoja techniniai eismo įvykiai, o avarijos su žmonių aukomis įvyksta rečiau. Sumažėjus avaringumui, saugaus eismo priemonių diegimo nauda jau nebus tokia akivaizdi, tačiau ji išliks labai reikšminga. Vien valstybinės reikšmės kelių rekonstrukcija pagal kmg svorio netekimas moline il projektavimo taisyklių reikalavimus ir jų atpažįstamumo gerinimas gali padėti sumažinti avarijų skaičių valstybinės reikšmės keliuose dar apie proc.

Nutiesus Karmėlavos aplinkkelį triukšmo lygis Karmėlavos gatvėse sumažės iki 10 decibelų. Aplinkkelis sukurs kokybišką gyvenamąją aplinką Karmėlavos gyventojų. Daugės krovininio transporto Kokias įžvelgiate transporto plėtros tendencijas? Krizės metu eismo intensyvumas šiek tiek sumažėjo, bet dabar jau matome atsigavimo požymių.

Krovininio transporto intensyvumas baigia pasiekti m. EK pateikia prognozę, kad Lietuvoje m. Didžiosios Britanijos ekonomistai transporto srautų intensyvumą sieja su ekonomika: kmg svorio netekimas moline il transporto priemonių skaičius tiesiogiai priklauso nuo ekonomikos augimo.

Pirmiausiai pradeda augti krovininių transporto priemonių skaičius, o po to ekonomika. Ir priešingai, krovininių transporto priemonių skaičiui mažėjant, smunka ekonomika. Kol kas didelio BVP augimo prognozuoti negalime.

Lengvųjų automobilių skaičius priklauso nuo gyventojų skaičiaus ir jų pajamų. Kai įstojome į ES, lengvųjų automobilių parko augimas buvo labai spartus. Dabar mūsų šalyje turime per 2 mln. Šis skaičius beveik atitinka gyventojų skaičių ir daugiau ar mažiau atitinka jų pajamas. Užsienio ekspertai patvirtina, kad lengvųjų automobilių transporto intensyvumas Lietuvoje neturėtų pernelyg kisti. Atsižvelgdami į šias tendencijas kelininkai stengiasi, kad keliai būtų pritaikyti dabartiniam automobilių parkui.

Vystant kelių tinklą konkretaus atsakymo nėra, nes reikia ekonomiškai pagrįsto prioritetų sąrašo. Kai kuriais atvejais žvyrkelių asfaltavimas, jei jų intensyvumas yra automobilių per parą, duoda didelę ekonominę naudą. Bet jei pravažiuoja vos automobilių, norimo efekto nesulauksime. Galbūt pagerinsime sąlygas pakelių gyventojams, tačiau tai jau prabangos dalykas. Tačiau Kauno aplinkkelis jau kelia rūpesčių, ypač tiltas per Nerį.

Didesnes problemas matau priemiesčių zonose, kur keliai turi būti vystomi, platinami, ypač sankryžos, kad automobiliai nestovėtų spūstyse, neterštų aplinkos.

Pasitelkę studijos duomenis, galime daryti išvadas, kad didžiausią naudą duoda aplinkkelių tiesimas, saugaus eismo priemonių diegimas, gatvių rekonstravimas ir pralaidumo didinimas, kelių rekonstravimas. Tai ir yra prioritetų sąrašas.

Nepaisant to, kiekvieną objektą dar reikia įvertinti atskirai. Žodis kaip žvirblis išlėkė iš Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdininkų lūpų ir jo jau nebesugrąžinsi. Neklaidinsime: galutinės regiono kelių įmonių reorganizacijos koncepcijos dar nėra. Ji buvo pateikta Susisiekimo ministerijai, tačiau sulaukusi pastabų sugrąžinta Kelių direkcijai tobulinti.

Pastaroji naująjį variantą turėtų pateikti spalio pabaigoje. Taigi dabar dokumentas vis dar saugomas užrakintas po devyniais užraktais, bet kelininkai šia tema diskutuoja. Ir gerai. Galbūt jų žodis įneš racionalaus grūdo. Jūratė Mockuvienė Lietuvoje valstybės kelių rutininės priežiūros darbus atlieka 11 valstybinių įmonių, pagal regioną pavadintų Jos yra ir kelių savininkės, ir prižiūrėtojos. Kitus, didesnės apimties darbus: dangos ženklinimą, atitvarų įrengimą, visus periodinės priežiūros darbus ir kitus atlieka privačios įmonės, išrenkamos konkursų būdu.

Lietuvos valstybinė kelių priežiūros sistema Alytaus kelių tarnyba Lazdijų kelių tarnyba Varėnos kelių tarnyba Jonavos kelių tarnyba Kaišiadorių kelių tarnyba Kauno kelių tarnyba Kėdainių kelių tarnyba Prienų kelių kmg svorio netekimas moline il Raseinių kelių tarnyba Klaipėdos kelių tarnyba Kretingos kelių tarnyba Skuodo kelių tarnyba Šilutės kelių tarnyba Marijampolės kelių tarnyba Šakių kelių tarnyba Vilkaviškio kelių tarnyba Panevėžio kelių tarnyba Pasvalio kelių tarnyba Rokiškio kelių tarnyba Kupiškio kelių tarnyba Biržų kelių tarnyba VĮ Alytaus regiono keliai VĮ Kauno regiono keliai VĮ Klaipėdos regiono keliai VĮ Marijampolės regiono keliai VĮ Panevėžio regiono keliai V.

Puodžiuko duomenys Susisiekimo ministerija Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos Daugiausia dėmesio skiriama kelių priežiūrai žiemą ir vasarą: asfaltbetonio dangoms taisyti, žvyrkeliams ir kelkraščiams tvarkyti, keliams ženklinti.

Kelių tarnybos prižiūri ir plėtoja kelių infrastruktūros objektus: pėsčiųjų ir dviračių takus, apsauginius atitvarus, poilsio ir automobilių aikšteles, autopaviljonus, autobusų sustojimo aikšteles su peronais, oro sąlygų keliuose stebėjimo, transporto eismo apskaitos sistemas ir kitus neatidėliotinus darbus.

VĮ Šiaulių regiono keliai VĮ Tauragės regiono keliai VĮ Telšių regiono keliai VĮ Utenos regiono keliai VĮ Vilniaus regiono keliai VĮ Automagistralė Akmenės kelių tarnyba Joniškio kelių tarnyba Kelmės kelių tarnyba Pakruojo kelių tarnyba Radviliškio kelių tarnyba Šiaulių kelių tarnyba Tauragės kelių tarnyba Jurbarko kelių tarnyba Šilalės kelių tarnyba Telšių kelių tarnyba Plungės kelių tarnyba Mažeikių kelių tarnyba Anykščių kelių tarnyba Ignalinos kelių tarnyba Molėtų kelių tarnyba Utenos kelių tarnyba Zarasų kelių tarnyba Vilniaus kelių tarnyba Šalčininkų kelių tarnyba Širvintų kelių tarnyba Švenčionių kelių tarnyba Trakų kelių tarnyba Ukmergės kelių tarnyba Raseinių kelių tarnyba Širvintų kelių tarnyba Vievio kelių tarnyba 11 įmonių turi 47 kelių tarnybas KT.

Jų skaičius įmonėse svyruoja nuo trijų iki šešių. Įmonių administracijų vidurkis yra darbuotojai. Preliminarus reformos tikslas stambinant regiono kelių įmones mažinti administracijos darbuotojų skaičių. Tačiau, plečiantis teritorijoms, ar nenukentės pagrindinis šių tarnybų darbas prižiūrėti kelius?

Visi kalbinti kelininkai teigė, kad tai buvo sėkminga reforma. Iki tol Kelių direkcijai daugiau pusšimčio įmonių valdyti buvo sunku, o optimizavus jų tinklą centrinės būstinės atsidūrė maždaug regiono viduryje.

Jei per pastarąją reformą mažesnės apskritys bus prijungiamos prie didesnių, išsiplėtusią teritoriją prižiūrėti bus labai sudėtinga. Jei bus prijungti Kaip teigia VĮ Kmg svorio netekimas moline il regiono keliai direktorius Vytautas Povilaika, kol kas numatytos tik reformos kryptys. Tačiau prieš vykdant kokią nors reformą reikia aiškiai matyti, kokio tikslo siekiama ir ką jis duos, kitaip tariant, prasmė ir rezultatas.

Kuo nauja sistema bus geresnė nei dabar veikiančioji? Bus sudėtingiau prižiūrėti kelius ir kontroliuoti jų kokybę, nes teritorija gerokai išsiplės, apims po 6 7 rajonus. Tiesa, kažkiek sumažės administravimo išlaidos, teigia V. Pagal dabar sklandančią reformos versiją, kelius valdyti turėtų atskira įmonė, o regiono kelių įmonėms būtų palikta tik juos prižiūrėti.

Dabar pastarosios vykdo ir valstybinių kelių savininkės funkcijas. Sutikime, kad naujai sukurtai įmonei irgi reikės darbuotojų, tad sunku pasakyti, kas bus panaikinus vienas pareigybes ir sukūrus kitas. Jei ruošiamasi privatizuoti kelius, tai vėlgi bloga praktika, nes beveik visoje Europoje kelius prižiūri valstybė. Lėšų keliams prižiūrėti nuolat trūksta. Jų stengiamasi gauti ir per savivaldybes, organizuojami įvairūs konkursai, įmonė gauna papildomai pinigų, kad geriau vykdytų veiklą, kaip numesti svorio dėl metadono darbuotojus.

Kalbėti apie privatizavimą galima tik tuomet, kai yra deramas finansavimas. Valstybinės įmonės kiek gauna lėšų, tiek jų ir išleidžia keliams tvarkyti. Jei privatininkas kalba apie pelną, reiškia, kad kažko nepadaro, samprotavo šis pašnekovas ir pateikė konkretų pavyzdį. Kai pernai žiemą visą mėnesį be perstojo pustė, Tauragės regiono keliai kiek buvo uždirbę lėšų per 11 metų mėnesių, tiek ir išleido.

Jei bus privati bendrovė, ji nenaudos sukaupto pelno papildomiems darbams atlikti. Reformos turi būti rimtai išdiskutuotos ir po to priimtas sprendimas, ar jos duos reikiamą rezultatą. Neseniai lankėmės Vokietijoje, kur prieš darant kelių reformą buvo atliktos išsamios studijos, analizė, vertinamas netgi mikroklimatas įmonėse, kol galų gale nuspręsta kelių priežiūrą palikti valstybei.

Vokiečiai jei jau priima sprendimą, prie jo daugiau negrįžta, iš svetur atsivežta patirtimi dalijosi V. Jei reforma būtų vykdoma pagal numatomą modelį, Telšių, Kmg svorio netekimas moline il, Alytaus regionų kelių įmonės būtų naikinamos ir prijungiamos prie didžiųjų miestų. Tauragės regiono kmg svorio netekimas moline il turėtų būti prijungti prie Klaipėdos regiono kelių.

Šiuo metu VĮ Utenos regiono keliai laikinai direktoriaus pareigas einantis Valdemaras Burauskas nieko konkretaus apie būsimą reorganizaciją pasakyti negalėjo, tik nuogirdas, jog reforma tikrai bus.

Kalbama, kad iš ies regionų kelių įmonių liks penkios. Utenos regiono keliai bus jun- 15 15 įmonių reformai? Tai bus didžiausia Lietuvoje regiono kelių įmonė, nes prie dabar 5 kelių tarnybas turinčios Panevėžio įmonės bus prijungtos dar 5 Utenos regiono: Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Zarasų ir Utenos kelių tarnybos.

Tokiu principu jungiant kiti didesni regionai, tarkim, Klaipėdos, turėtų 7 tarnybas, Marijampolės 9. Vis dėlto laikinasis direktorius mano, kad nors įmonių struktūra ir keisis, darbų organizavimas nelabai kis. Juk darbuotojai iš Panevėžio nevažinės į Zarasus ar Ignaliną kasdien po kilometrų. Ankstesnių kelių priežiūros įmonių reforma buvo naudinga tuo, kad rajonus prijungus prie apskričių centrų supaprastėjo veiklos koordinavimas. Kai daugiau užpusto Ignalinos rajone, mažiau Anykščių, galima permesti kelių valymo techniką į Ignalinos pusę.

Koordinavimas iš vieno centro, regioninė kelių priežiūra buvo organizuojami tolygiau, efektyviau, patirtimi dalijosi V.