Dėl miego trūkumo gali sumažėti svoris.
Kuo labiau žmonės knarkia, tuo dažniau skundžiasi nuovargiu dienos metu. O kaip gi melatoninas? Kokią įtaką jums turi miegas? Jūs nuolat prabundate daugiau nei kelis kartus arba ilgam kiekvieną naktį. Atpalaiduojanti terapija gali suteikti ramybės periodą, kuris sukels mieguistumą prieš einant į lovą.
Tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 1 žmonių, nustatyta, kad dalyvių, kurių miegas yra nekokybiškas, organizme alkio hormono buvo vidutiniškai 14,9 proc. Nekokybiškas miegas keičia smegenų darbą Miego trūkumas pakeičia mūsų smegenų darbą, dėl ko tampa sunku atsispirti įvairioms pagundoms ir priimti tinkamą sprendimą. Pavyzdžiui, miegant nekokybiškai padidėja rizika vietoj sveikos ir subalansuotos mitybos pasirinkti mažiau maistingą ir naudingą maistą mūsų organizmui.
Ar pastebėjai, kad po prastai išmiegotos nakties, sunkiau atsispirti greitam maistui ar norisi save palepinti kažkuo saldžiu?
Mokslininkai ištyrė, kaip miego trūkumas lemia jūsų kūno svorį | dti.lt
Tyrime, kuriame dalyvavo 12 vyrų, pastebėta, kad sumažinus dalyvių miego trukmę iki 4 val. Taip pat prastas miegas gali lemti didesnį kalorijų, riebalų ir angliavandenių suvartojimą ~ 4. Nekokybiškas miegas gali tapti raumenų netekimo priežastimi Yra pastebėta, kad žmonės, kuriuos kankina nemiga, metant svorį yra linkę vietoj riebalų netekti raumenų.
Raumenų netekimas, be abejonės, turi įtakos sulėtėjusiai medžiagų apykaitai bei svorio metimo efektyvumui. Juk raumenys sudegina daugiau kalorijų nei riebalai.
Sekite mus:
Tyrime, kuriame dalyvavo 10 antsvorį turinčių suaugusiųjų, dalyviai 14 dienų maitinosi ribojant kalorijų skaičių per dieną ir miegojo 8,5 val. Visi dalyviai prarado tiek riebalų, tiek raumenų, tačiau grupė, kuri miegojo tik 5,5 val. Nekokybiškas miegas sumažina fizinį aktyvumą Miego trūkumas gali sukelti didesnį nuovargį dienos eigoje. Taip pat neišsimiegojus sumažėja motyvacija sportuoti. Jei miegi nekokybiškai fizinės veiklos metu greičiau pavargsi ir nepasieksi gerų sportinių rezultatų.
Tyrime, kuriame dalyvavo 11 Stanfordo universiteto krepšinio komandos vyrų, pastebėta, kad krepšininkams prailginus miego laiką iki 10 val.
- Nerimas riebalų deginimas
- Riebalų nuostolių fiziologija
- Kaip prarasti prarasti pilvo riebalus
- Miego sutrikimai - Tavo sveiko miego gidas
- Kaip sudeginti vidurio nugaros riebalus
- Riebalų deginimo kaina
- Miegas padeda lieknėti
Taigi, netgi jei jus dirbate naktimis, natūraliai jausitės mieguistas nakties metu. Dauguma žmonių gali atstatyti savo biologinį laikrodį, bet tik tam tikru laiku ir netgi geriausiu atveju — valandas per dieną.
Pagyvenusiems žmoniems tikrai nereikia mažiau miego, priešingai, bet jie labai dažnai mažiau miega arba skundžiasi, kad jų miegas yra dėl miego trūkumo gali sumažėti svoris teikiantis žvalumo. Taip yra dėl to, kad dėl savo amžiaus jie praleidžia mažiau laiko gilioje, raminamoje miego fazėje ir yra daug lengviau pažadinami.
Pagyvenę žmonės taip pat labiau linkę į nemigą ar kitas ligas, kurios trikdo jų miegą. Svarbus ne tik miego kiekis, bet ir kokybė. Kai kurie žmonės miega 8 ar 9 valandas per naktį, bet nesijaučia gerai pailsėję, dėl to, kad jų miego kokybė yra prasta.
Miego kokybę gali veikti net keletas miego sutrikimų ar kitų medicininių aplinkybių. Daugiau miego nepalengvins dienos mieguistumo, jei jus veikia miego sutrikimai. Visgi, dauguma iš sutrikimų gali būti efektyviai gydomi keičiant elgseną ar taikant medicininę terapiją. Net jei šis miegojimo būdas padės dalinai sumažinti miego stygių, jis pilnai neatstatys per savaitę susidariusio miego trūkumo.
Šis būdas taip pat neatstatys dėl miego trūkumo pablogėjusios jūsų veiklos savaitės eigoje. Dar daugiau, ilgesnis miegojimas savaitgalį, gali paveikti jūsų biologinį laikrodį, todėl bus sunkiau užmigti laiku sekmadienį ir keltis anksti pirmadienį. Nors nusnūdimai ir neatstoja gero nakties miego, bet jie gali dalinai atstatyti nakties miego trūkumą. Nusnūdimai padės jums greičiau atlikti tam tikrus uždavinius, bet venkite nusnūdimų dieną po trečios valandos, nes vėlyvi nusnūdimai gali paveikti jūsų galimybę lengvai užmigti naktį.
Taip pat venkite snausti ilgiau nei vieną valandą, nes ilgesni nusnūdimai apsunkina prabudimą ir grįžimą prie normalaus dienos ritmo. Jei jūs snaudžiate keletą kartų per dieną, gali būti, kad turite miego sutrikimą, kuris turėtų būti gydomas. Knarkimas miego metu būdingas daugumai, ypač didėjant žmogaus amžiui.
Auga įrodymai, kad reguliarus knarkimas gali sukelti mieguistumą dienos metu ir knarkiantys žmonės labiau linkę į diabetą bei širdies sutrikimus. Garsus, dažnas knarkimas gali būti Miego Apnėjos MA ženklas - rimto miego sutrikimo, kuris privalo būti gydomas.
Priešingai nei suaugusieji, vaikai, kurie miegojo naktį nepakakankamai, paprastai tampa nepagrįstai aktyvesni dienos metu. Jiems dėl miego trūkumo gali sumažėti svoris pat sunkiau sutelkti dėmesį ir tinkamai elgtis. Todėl jiems klaidingai gali būti diagnozuotas dėmesio deficitas ir hiperaktyvumas. Nors nerimas ar stresas gali iššaukti nemigos proveržį, pastovus negalėjimas užmigti ar miegoti neprabundant naktį, gali būti dėl keleto kitų faktorių. Tam tikri vaistai ar miego sutrikimai gali veikti miegą.
Kitos priežastys sukeliančios nemigą yra depresija, nerimo ir nuotaikos sutrikimai, astma, artritas ar kitos medicininės priežastys, paaštrinančios simptomus naktį.
Kai kuri žmonės, turintys chronišką nemigą, taip pat turi ir padidintą aktyvumą, tai sunkina užmigimą naktį. Kas trikdo miegą? Yra daug faktorių, neleidžiančių gerai miegoti naktį. Jie apima ir mums gerai žinomus stimuliatorius kaip kava, nuskausminamieji, dekogestantai. Dauguma žmonių yra priklausomi nuo kofeino kavoje, gaiviuosiuose gėrimuose pavyzdžiui, koloje arba arbatose, kad jaustųsi žvalūs ryte arba išliktų žvalūs.
Kofeinas blokuoja receptorių ląsteles, kurias adenosinas chemikalas smegenyse, kuris sukelia mieguistumą, sulėtindamas nervų veiklą naudoja miego signalams sukelti. Tuo būdu kofeinas priverčia organizmą klaidingai manyti nesant pavargus. Kofeino efektas tęsiasi apie 6—8 valandas. Kavos gėrimas vėlią popietę, gali sukelti sunkumų užmigti.
Nikotinas yra kitas stimuliatorius, sukeliantis žvalumą. Nikotinas taip pat veda į lengvesnį nei normalų miegą. Užkietėję rūkaliai labiau linkę prabusti anksti dėl nikotino trūkumo. Nors alkoholis veikia ir migdančiai, jis užkerta kelią giliam miegui ir REM miegui; miegas apsiriboja tik negilaus miego stadijomis.
Žmonės vartojantys alkoholį yra linkę prabusti vidury nakties, kai alkoholio poveikis išnyksta. Neabejotinai, tam tikri bendrai naudojami ir nereceptiniai vaistai turi sudedamųjų dalių, sukeliančių žvalumą.
Related posts
Vienos iš jų yra dekongestantai ir steroidai. Daugumoje galvos skausmą mažinančių vaistų viena iš sudėtinių dalių yra kofeinas. Širdies ir vaistai nuo kraujo spaudimo, žinomi kaip beta blokatoriai, gali sukelti sunkumų užmigti ir padidinti naktinių prabudimų skaičių.
Žmonės turintys chronišką astmą ar bronchitą, taip pat turi daugiau sunkumų užmiegant ir miegant, nei sveiki žmonės, dėl kvėpavimo sunkumų ir jų vartojamų vaistų. Kitos, labai skausmingos ir nepatogios sąlygos, tokios kaip artritas, širdies nepakankamumas — taip pat gali trikdyti miegą. Psichologiniai sutrikimai, tokie kaip šizofrenija, nerimas taip pat smarkiai veikia miegą.
Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį
Depresija dažnai veda į nemigą ir arvirkščiai, nemiga į depresiją. Kai kurie iš paminėtų sutrikimų labiau veikia REM miegą. Psichologinis stresas taip pat paima savo dalį iš miego, sudarydamas sunkumų užmigti ar miegoti neprabundant. Streso paveikti žmonės linkę praleisti mažiau laiko gilaus miego ir REM miego stadijose. Daugelis žmonių skundėsi sunkumais užmigti, jei, pavyzdžiui, staiga prarado ar atvirkščiai - atrado - meilę, patyrė skyrybas ar stresą darbe. Moterų miegą taip pat gali paveikti menstruacinio ciklo hormonai.
Žinoma, kad progesteronas skatina miegą ir cirkuliuoja didžiausia savo koncentracija antroje menstruacinio ciklo dėl miego trūkumo gali sumažėti svoris. Dėl šios priežasties moterys šios menstrucinio ciklo fazės metu miega geriau, bet dauguma moterų teigia, kad susiduria su miego sunkumais prieš parsidedant menstruaciniam kraujavimui.
Šis miego trikdis greičiausiai susijęs su staigiu progesterono lygio kritimu organizme prieš prasidedant kraujavimui. Vėlyvajame keturiasdešimtmetyje ir ankstyvajame penkiasdešimtmetyje esančios moterys dažniau skundžiasi turinčios miego sunkumų nemigosnei jaunesnės moterys. Šie sunkumai gali iškilti dėl artėjančios menopauzės, kuomet progesterono koncentracija mažėja. Šio amžiaus moterims pasireiškiančios karščio bangos, taip pat gali veikti miegą. Tam tikro gyvenimo būdo faktoriai irgi atima reikalingą miegą.
Gausus maistas ar fiziniai pratimai prieš miegą gali apsunkinti užmigimą. Studijos parodė, kad fiziniai pratimai vakare atideda papildomo melatonino, kuris padeda užmigti, išsiskyrimą naktį. Pratimai dienos metu, priešingai, veikia nakties miegą labai teigiamai.
Jei jūs miegate nepakakankamai arba užmiegate nepakankamai anksti, galbūt turite labai suspaustą veiklos grafiką, kuris jums trukdo skirti daugiau laiko poilsiui ir ramybei; toks laikas svarbus kaip pasirengimas miegui. Dauguma žmonių sako, kad jiems yra lengviau užmigti, jei prieš tai jie turėjo laiko atsipūsti ir sulėtinti veiklos tempą prieš miegą.
Atsipalaidavimas karštoje vonioje prieš miegą veikia labai teigiamai; po karštos vonios jūsų kūno temperatūra sumažėja, iš dalies pamegdžiodama organizmo būseną kuomet užmiegate. Greičiausiai dėl abiejų šių priežasčių dauguma žmonių tvirtina, kad po dėl miego trūkumo gali sumažėti svoris vonios jie užmiega greičiau ir lengviau. Miego aplinka taip pat veikia jūsų miegą. Savo miegamajame atsikratykite visų galimų miego dirgiklių, tokių kaip triukšmas, ryškios šviesos, televizija ar kompiuteris.
Įsigykite patogų čiužinį ir pagalvę. Jei miegamajame laikysite truputėlį vėsesnę temperatūrą, tai taip pat gerai veiks jūsų miegą. Patarimai geram miegui Laikykitės miego režimo. Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu laiku kiekvieną dieną. Priklausydami nuo įpročių, žmonės labai sunkiai prisitaiko prie pakeisto miego būdo. Ilgesni pamiegojimai savaitgaliais neatstatys savaitės miego trūkumo visiškai ir apsunkins atsikėlimą pirmadienio rytais. Pratimai yra labai naudingi, bet ne vėlų vakarą.
Stenkitės treniruotis ne mažiau 30 minučių per dieną, bet ne vėliau nei 5 ar 6 valandas prieš einant miegoti. Venkite kofeino ir nikotino. Kava, kola, tam tikros rūšies arbata ir šokoladas turi savo sudėtyje kofeino ir jo poveikis tęsiasi apie svorio metimo įrankio programa valandas. Taigi, puodelis kavos vėlią popietę, gali apsunkiti užmigimą naktį.
- I fazė: Miegas negilus; prabundama lengvai; raumenys aktyvūs; akių judesiai lėtėja.
- Miegas padeda lieknėti Miegas padeda lieknėti Naujausiuose užsienio medicinos žurnalų numeriuose knibždėte knibžda straipsnių apie tai, kad miego trūkumas skatina nutukimą arba, kitaip sakant, žmonės, kurie gerai išsimiega yra lieknesni.
- Tyrimas rodo, kaip miego trūkumas susijęs su svoriu - DELFI Sveikata
Nikotinas taip pat yra stimuliatorius, dažnai verčiantis rūkalius miegoti labai paviršutiniškai. Rūkaliai labai dažnai prabunda anksčiau dėl nikotino stygiaus.
Venkite vartoti alkoholį prieš miegą. Jūs galite galvoti, kad alkoholis padės jums užmigti, bet alkoholis atima iš jūsų gilų ir REM miegą, palaikydamas tik paviršutinišką miegą. Jūs taip pat galite prabusti vidury nakties, kuomet alkoholio poveikis išsisklaidys.
Venkite daug valgyti ir gerti prieš einant miegoti. Lengvi užkandžiai yra gerai, bet gausus maistas gali sukelti virškinimo sutrikimus trikdančius miegą. Gausus skysčių vartojimas privers jus dažnai keltis šlapintis.
Jei įmanoma, nevartokite medikamentų, kurie trikdo miegą. Kai kurie vaistai, skiriami širdies, kraujo spaudimo ar astmos gydymui, kaip ir nereceptiniai ir žolelių preparatai nuo kosulio, peršalimo ar alergijos gali paveikti miego struktūrą. Jei jūs turite miego sunkumų, pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku ar jums paskirti vaistai neprisideda prie jūsų nemigos.
Venkite nusnūdimų po 3-čios valandos dieną. Nusnūdimai gali padėti atstatyti miego trūkumą, bet nusnūdimai vėlią popietę gali sukelti sunkumų užmigti naktį. Atsipalaiduokite prieš eidami miegoti.
- Ar tamoksifenas padės man mesti svorį
- Kaip prarasti riebalų ritinius ant nugaros
- Riebalų degintojai prieš ir po
- 5 priežastys, kodėl miegas yra svarbus metant svorį
- Multi slim levne
- Ekologiškas plonas asli dan palsu
- Miego trūkumo pasekmės. - sporto klubas Atėnai
Neapkraukite savo dienos taip, kad neliktų laiko atsipalaiduoti. Atpalaiduojanti veikla, tokia kaip skaitymas ar muzikos klausymas turėtų tapti jūsų lovos ritualų dalimi. Prieš miegą pasimėgaukite karšta vonia. Kūno temperatūros nukritimas padės jums jaustis mieguistam, abu šie dalykai padės atsipalaiduoti ir suglebti, taip būsite labiau pasiruošę miegoti.
Pasirūpinkite gera miego aplinka. Atsikratykite visko, kas gali trikdyti jūsų miegą; triukšmo, ryškios šviesos, nepatogios lovos ar per aukštos kambario temperatūros. Miegosite geriau, jei kambaryje palaikysite vėsesnę temperatūrą.
TV ar kompiuteris miegamajame gali blaškyti ir atitolinti jus nuo miego. Bendradarbiaukite su saule. Dienos šviesa yra raktas į kasdieninį miego dėl miego trūkumo gali sumažėti svoris reguliavimą. Stenkitės pabūti natūralioje saulės šviesoje nors 30 minučių per dieną. Jei įmanoma, prabuskite kartu su saule ar įjunkite labai ryškią šviesą ryte. Miego ekspertai rekomenduoja nors valandą pabūti rytinės saulės šviesoje.
Negulėkite lovoje, jei jau prabudote. Jei prabudote ir nebeužmiegate daugiau nei 20 minučių, kelkitės ir užsiimkite kokia nors atpalaiduojančia veikla, kol vėl pasijusite mieguisti. Nerimas dėl to, kad nebegalite užmigti dar labiau apsunkins užmigimą. Pasikonsultuokite su gydytoju, jei sunkumai užmigti tęsiasi. Jei jūs nuolat jaučiatės pavargęs ir nepailsėjęs dienos metu, nepaisant to, kad lovoje praleidžiate pakankamai laiko, jūs galite turėti miego sutrikimų.
Jūsų šeimos gydytojas ar miego specialistas turėtų padėti. Ar knarkimas yra problema? Tarp suaugusiųjų knarkimas tapo puikia tema juokeliams, o ir apskritai suprantamas tik kaip erzinantis, bet labai įprastas dalykas ir niekas dėl to nesijaudina.
Visgi, knarkimas nėra priežastis juokauti. Pastovus, garsus knarkimas dažnai yra miego apnėjos ženklas ir gali padidinti širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimų ir diabeto riziką, sukelti mieguistumą dienos metu ir susilpninti jūsų veiklą. Miego metu gerklės raumenys atsipalaiduoja. Taigi galinė gerklės dalis savaime susiaurėja. Šios obstrukcijos rezultatas — išaugusi turbulencija įkvepiant, sukelianti minkštųjų audinių jūsų gerklėje vibraciją. Knarkimo garsas gali trikdyti ir jūsų lovos partnerio miegą.
Šis oro takų susiaurėjimas paprastai yra susijęs su minkštojo gomurio, liežuvio ir gerklės atsipalaidavimu miego metu, tačiau alergijos, sinusų problemos gali taip pat prisidėti prie oro takų susiaurėjimo, kaip ir viršsvoris bei papildomi minkštieji audiniai aplink jūsų viršutinius kvėpavimo takus. Kuo ilgesni audiniai jūsų minkštąjame gomuryje, tuo labiau jūs linkęs knarkti.
Alkoholis arba migdomieji taip pat skatina knarkimą, nes sukelia didžiausią burnos ir gerklės audinių atsipalaidavimą. Apklausos atskleidžia, kad maždaug pusė iš visų suaugusiųjų knarkia ir 50 procentų iš šių suaugusiųjų knarkia labai dažnai ir garsiai.
Afroamerikiečiai, azijiečiai ir ispanai yra labiau linkę knarkti garsiai ir dažnai lyginant su kaukaziečiais ir knarkimo problemos išauga su amžiumi. Ne kiekvienas knarkiantis serga miego apnėjabet žmonės sergantys miego apnėja paprastai knarkia dažnai ir labai garsiai. Miego apnėja yra rimtas miego sutrikimas ir vienas iš jos požymių yra garsus ir pastovus knarkimas, siejamas su trumpomis kvėpavimo pauzėmis miego metu.
Net jeigu jūs nepatiriate kvėpavimo pauzių, knarkimas bet kokiu atveju yra didelė problema jūsų lovos partneriui. Išaugusios kvėpavimo pastangos, susijusios su knarkimu, blogina jūsų miego kokybę ir veda prie tokių sveikatos sutrikimų kaip miego apnėja.
Vienas iš tyrimų parodė, kad vyresnio amžiaus žmonės, neturintys miego apnėjos, bet knarkiantys 6—7 naktis per savaitę, skundėsi mieguistumu dienos metu dvigubai daugiau nei tie, kurie niekada neknarkė. Kuo labiau žmonės knarkia, tuo dažniau skundžiasi nuovargiu dienos metu. Mieguistumas paaiškina, kodėl knarkiantieji dažniau patenka į automobilio avarijas, negu neknarkiantys.
Prenumeruok
Garsus knarkimas trikdo lovos partnerio miegą ir sukelia įtampą santykiuose, ypač jei knarkimas yra priežastis sutuoktiniams miegoti skirtinguose miegamuosiuos Knarkimas taip pat didina diabeto ir širdies sutrikimų riziką. Vienas iš tyrimų parodė, kad moterys, kurios reguliariai knarkia, yra labiau linkę į diabetą, nors ir neturi viršsvorio — kito faktoriaus diabetui.
Kitas tyrimas teigia, kad nuolatinis knarkimas trumpina gyvenimo laiką dėl išaugusios padidėjusio kraujo spaudimo, širdies nepakankamumo ir širdies smūgio rizikos. Maždaug apie vienas trečdalis besilaukiančių moterų pradeda knarkti pirmą kartą antrojo trimestro metu.
Jei jūs laukiatės ir knarkiate, pasakykite apie tai savo gydytojui. Knarkimas nėštumo metu gali būti susijęs su aukštu kraujo spaudimu ir gali turėti neigiamą poveikį kūdikio augimui ir vystymuisi. Jūsų gydytojas įprastai tikrins kraujo spaudimą viso nėštumo metu ir patars ar reikia papildomų tyrimų susijusių su knarkimu. Dauguma atvejų, knarkimas ir su nėštumu susijęs aukštas kraujo spaudimas liaunasi po gimdymo. Knarkimas taip pat yra problema vaikams.
Maždaug 10—15 procentų vaikų, kurie turi padidėjusius adenoidus ir tonziles, knarkia reguliariai. Keletas studijų parodė, kad knarkiančių vaikų su ar be miego apnėjos intelekto, atminties, dėmesio išlaikymo testų rezultatai buvo blogesni, nei neknarkiančių vaikų. Tokie vaikai taip pat turi elgesio problemų įskaitant ir hiperaktyvumą.
Knarkiantys vaikai mažiau negali numesti svorio laimo mokykloje, nei neknarkiantys. Nors vaikų elgesys pagerėja jiems nustojus knarkti, tyrimai atskleidžia, kad jie ir toliau linkę prasčiau mokytis, galbūt dėl ilgalaikio knarkimo poveikio smegenims.
Jūs privalote gauti gydytojo įvertinimą, jei jūsų vaikas knarkia garsiai ir pastoviai — tris-keturis kartus per savaitę - ypač jei pastebėjote trumpas kvėpavimo pauzes miegant, hiperaktyvumo ženklus ar mieguistumą dienos metu, neadekvačius pasiekimus mokykloje ar lėtesnį, nei įprastai, vystymąsi. Adenoidų ir tonzilių operacija, dažnai išsprendžia vaikų knarkimo ar su juo susijusios miego apnėjos problemą. Operacija gali sumažinti hiperaktyvumą ir pagerinti dėmesio koncentraciją, netgi jei ir nebuvo pastebėta miego apnėjos ženklų prieš operaciją.
Vyresnių vaikų ir suaugusiųjų knarkimas gali būti sumažintas ir mažesne invazija. Čia padėtų svorio metimas, tabako atsisakymas, miegojimas ant šono, o ne ant nugaros ar aukštesnė galvos padėtis miegant. Širdies nepakankamumo gydymas, alkoholio ir migdomųjų vaistų atsisakymas prieš miegą taip pat stabdo knarkimą.
Nors yra net keletas dėl miego trūkumo gali sumažėti svoris siūlomų nosies plėtiklių ir purškalų, neva padedančių sumažinti knarkimą, nėra jokių mokslinių įrodymų palaikančių tokius teiginius. Pagrindiniai miego sutrikimai Yra keletas miego sutrikimų, kurie trikdo jūsų miego kokybę ir sukelia padidintą mieguistumą dienos metu, net jei jūs praleidote lovoje pakankamai laiko.
Daugiau nei 70 miego sutikimų veikia apie 40 milijonų amerikiečių ir tai lemia net 16 milijardų dolerių medicininių išlaidų kasmet, neskaitant išlaidų susijusių su prarastu darbo laiku ir kitų faktorių. Restless Legs Syndrome ir narkolepsija.
Kiti miego sutrikimai yra vaikščiojimas miegant, miego paralyžius, naktinis teroras ir kitos parasomnijos, kurias sukelia nenormalus sužadinimas. Nemiga Nemiga — tai miego sutrikimas, kai jūs turite sunkumų užmigti arba miegoti neprabundant, bei būsena, kai jaučiatės nuolat neišsimiegojęs nors ir skyrėte tam pakankamai laiko.
Gyvenimas pilnas dėl miego trūkumo gali sumažėti svoris ir patyrimų, kurie gali iššaukti nemigą trumpam laikui. Trumpalaikė nemiga yra labai paplitusi ir dažnai pasireiškia patyrus stresines situacijas darbe, šeimoje ar traumos atvejais. Nacionalinė Miego Asociacija National Sleep Foundation atrado, kad beveik pusė iš apklausoje dalyvavusių suaugusių amerikiečių teigia patyrę trumpalaikę nemigą naktį iškart po rugsėjo osios teroristų atakos. Chronišką nemigą galima diagnozuoti, jei simptomai pasireiškia 3 naktis per savaitę ir ilgiau nei vieną mėnesį.
Daugelis iš chroniškos nemigos priežasčių yra antrinės, tai yra atsiradusios dėl kitų sutrikimų ar vaistų. Pirminė chroniška nemiga yra individualus miego sutrikimas ir jos priežastys dar nėra tiksliai išaiškintos. Apie 30—40 procentų suaugusiųjų sako turintys keletą iš nemigos simptomų ir apie 10—15 procentų sako turintys chronišką nemigą.
Chronška nemiga tampa aktualesnė su amžiumi ir moterys yra labiau linkę į nemigą, nei vyrai. Nemiga dažnai sukelia problemų dienos metu, mieguistumą, nuovargį, energijos trūkumą, sunkumus susikaupti, depresyvią nuotaiką ir dirglumą. Dėl šių padarinių, negydoma nemiga gali paveikti gyvenimo kokybę taip pat, o gal ir labiau nei kitos chroniškos medicininės problemos.
Chronšką nemigą dažnai sukelia viena ar kelios iš žemiau išvardintų priežasčių: Kiti sveikatos sutrikimai ar nuotaikos sutrikimai. Neurologiniai sutrikimai, tokie kaip Alzhaimerio ar Parkinsono ligos taip pat pasireiškia nemiga kaip vienu iš simptomų. Chronišką nemigą gali sukelti artritas, astma ar kitos medicininės aplinkybės, kurių simptomai yra ypač varginantys naktį, sukeldami sunkumus užmigti ar miegoti neprabundant.
Įvairūs receptiniai ir nerepceptiniai vaistai gali trikdyti miegą — tai dekogestantai, skausmą malšinantys vaistai ir steroidai. Miegą trikdo tokie dirgikliai kaip alkoholio vartojimas, fiziniai pratimai prieš miegą, kofeino vartojimas vėlią popietę, TV žiūrėjimas ar nereguliarus miego režimas dėl kintamo darbo grafiko.
Kiti miego sutrikimai, kaip miego apnėja, neramių kojų sindromas. Visgi kai kurie žmonės turi pirminę chronišką nemigą. Ši sąlyga turi tendenciją į hipersužadinimą. Tokie žmonės gali turėti padidėjusį tam tikrų hormonų išsiskyrimą, aukštesnę temperatūrą, greitesnį širdies ritmą ir kitokią smegenų bangų struktūrą miego metu.
Gydytojai diagnozuoja nemigą dažniausiai remdamiesi miego istorija ar miego dienoraščio peržiūra. Jei įtariamas kitas miego sutrikimas, gali prireikti visos nakties tyrimų. Gydytojas taip pat diagnozuos ir gydys kitas užslėptas medicinines ar psichologines problemas, kurios gali būti susiję su nemiga.
Būtent šis rūpestis sukelia dar didesnius sunkumus užmigti. Kuo daugiau laiko jie praleidžia lovoje nemiegodami ir žiūrėdami į laikrodį, tuo labiau šis rūpestis, o kartu ir nemiga, auga. Kad nutrauktumėte šį nerimo ciklą ir dėl miego trūkumo gali sumažėti svoris aplinkybes, ekspertai rekomeduoja eiti į lovą tik tuomet, kai jaučiatės mieguisti.
Jei jūs negalite užmigti per 20 minučių, lipkite iš lovos ir eikite į kitą kambarį, kur galite užsiimti kokia nors atpalaiduojančia veikla, kol vėl pasijusite mieguisti. Tada grįžkite į lovą.
Tokia aplinkos pakeitimo terapija 3 riebalų nuostoliai veiksminga gydant nemigą. Kita efektyvi elgesio strategija, kai kuriems žmonėms yra atpalaiduojati terapija. Pavyzdžiui, nuolatinis įvairių raumenų grupių tempimas ir atpalaidavimas prieš miegą. Kitas būdas yra susikoncentravimas į gilų kvėpavimą. Atpalaiduojanti terapija gali suteikti ramybės periodą, kuris sukels mieguistumą prieš einant į lovą.
Miego suvaržymo terapija taip pat padeda kai kuriems žmonės turintiems nemigą. Pirmiausia nustatomas miego limitas, maždaug 4 ar 5 valandos per naktį, po to palaipsniui pridedama po truputį laiko kas naktį iki tol, kol pasiekiamas normalus nakties miego kiekis. Dienos nusnūdimai turėtų būti išbraukti šiuo miego suvaržymo terapijos metu, nes nusnūdimai gali paiilginti nemigą, sukeldami sunkumų užmigti naktį.
Taip pat stenkitės laikytis kitų suvaržymų šiuo metu; venkite vairuoti automobilį ar dirbti su sudėtingais mechanizmais iki kol pasieksite adekvatų nakties miegą. Tokia terapija išties naudinga daugumai iš chronišką nemigą turinčių žmonių. Žmonėms turintiems chronišką nemigą ir kuriems nepadėjo elgesio terapija ar kitų užslėptų medicininių aplinkybių gydymas, gali reikėti vartoti vaistus. Tokio gydymo nauda yra labai ribota ir rizikinga. Kai kurie iš šių vaistų gali padėti jums užmigti, bet ryte vistiek nesijausite žvalūs.
Tikriausiai tai nepatiktų nei jums, nei aplinkiniams. Širdies ligos. Visa širdies ir kraujagyslių sistema reaguoja į poilsio trūkumą — gali pakilti kraujospūdis, padidėja širdies priepuolių ir insultų tikimybė. Miegant nepakankamai sutrinka alkio ir sotumo jausmą kontroliuojantys hormonai: atrodo, kad visada esame alkani ir niekada nepasisotiname. Cukrinis diabetas. Kartu su nutukimu, nuolatiniu pervargimu ir miego trūkumu sutrinka ir kitų hormonų gamyba: sumažėjus insulino išskyrimui, padidėja cukraus kiekis kraujyje ir gresia 2 tipo cukrinis diabetas.
Imuninė sistema. Miego trūkumas neigiamai veikia ir imuninę sistemą: greičiau peršalame, esame imlesni gripo virusui, paaštrėja lėtinės ligos, padidėja tikimybė susirgti vėžiu. Nelaimingi atsitikimai. Kai esame neatidūs, padidėja avarinių situacijų tikimybė vairuojant, dirbant ar leidžiant laisvalaikį.